Šiuo metu KTU mokslininkai kartu su partneriais iš Aalto (Suomija), Madrido autonominio (Ispanija) ir Eindhoveno technologijų (Nyderlandai) universitetų siekia sukurti tokius organinius šviesos diodus, kurių efektyvumas prilygtų neorganiniams analogams, kitaip žinomiems kaip LED.
„Kuriami prietaisai leis reguliuoti skleidžiamos šviesos spalvą, poliarizaciją bei krypties pasiskirstymą. Tokią technologiją būtų galima pritaikyti tiek OLED ekranų, tiek apšvietimo prietaisų gamybos technologijose“, – sako KTU CTF profesorius.
Sieks komercializavimo
J. V. Gražulevičiaus teigimu, mokslininkai ne tik ieško būdųiki šiol kaip padidinti organinių šviesos diodų efektyvumą, bet ir stengiasi išplėsti jų naudojimo galimybes.
„Dėl ant prietaiso anodo esančių tvarkingai išsidėsčiusių nanodalelių galima gauti poliarizuotą šviesą skleidžiančius prietaisus, todėl mūsų kartu su partneriais vystomi organiniai šviesos diodai galės būti pritaikyti kuriant naujos kartos tridimensinius ekranus bei papildytos realybės prietaisus“, – sako jis.
Nors kol kas dar nepavyko pasiekti planuoto nanodalelių darinius turinčių organinių šviesos diodų efektyvumo, tačiau teigiama nanodalelių darinių įtaka prietaisų efektyvumui jau akivaizdžiai pademonstruota.
„Sėkmės atveju pramonė gaus naujus produktus, kurie galės būti diegiami į gamybą. Kartu su SCOLED projekto partneriais esame pateikę projekto parašką Europos inovacijų tarybos kvietimui „Tranzicija“, kurio tikslas – nanodalelių darinius turinčių organinių šviesos diodų priartinimas prie komercializavimo“, – teigia profesorius.
Turi silpnąją grandį
OLED šiandien jau plačiai naudojami tokiuose kasdieniniuose įrenginiuose kaip televizoriai, mobilūs telefonai, įvairūs monitoriai.
„Kompanija LG netgi gamina susivyniojančius į pagrindinį korpusą OLED televizorius, kai jie yra nenaudojami. Tačiau, pavyzdžiui, OLED šviestuvų rinka vis dar palyginti ribota“, – pastebi J. V. Gražulevičius.
Daugiausia progreso, pasak profesoriaus, padaryta automobiliams skirtų OLED šviestuvų komercializavime. „Šioje srityje aktyviausia dirba Vokietijos kompanija „OLEDWorks“, o kompanija „Konica Minolta“ dideliu mastu gamina OLED apšvietimo panelius“, – teigia jis.
Visgi OLED technologijos turi silpnąją grandį – tai mėlyną šviesą skleidžiančių prietaisų efektyvumas ir stabilumas. Mėlynai šviečiantys fosforescenciniai ir termiškai aktyvinama uždelstaja fluoresencija paremti prietaisai yra nepakankamai stabilūs. „Todėl šiuolaikiniuose OLED ekranuose vis dar naudojami neefektyvūs mėlynai šviečiantys fluorescenciniai organiniai šviesos diodai“, – tikina KTU CTF profesorius.
Ilgai gyvuojančia mėlyna elektroliuminescencija pasižyminčių prietaisų nepakankamo stabilumo priežastis yra ta, kad mėlynos emisijos energija gali sąlygoti organinių spinduolių fotocheminę destrukciją. Stabilius ir pakankamai efektyvius mėlyna elektroliuminescencija pasižyminčius prietaisus galima gauti panaudojant spinduolius, kurių uždelstoji fluorescencija pasireiškia dėl tripletų anihiliacijos.
„Tikimasi, kad šią problemą taip pat galima įveikti pasitelkiant termiškai aktyvinama uždelstąja fluorescencija pasižyminčius spinduolius, kurių molekulėse vandenilio atomai yra pakeisti deuterio atomais“, – sako J. V. Gražulevičius.
