Po sėkmingo LitSat-1 projekto KTU duris atvers viena moderniausių Pabaltyje Nanopalydovų ir avionikos laboratorija

Šiuo metu laboratorijoje jau stovi modernus nanopalydovų ir bepiločių skraidyklių valdymo kontrolės centras. Be to, jau įsigyti ir keturi bepiločiai sukasparniai (kitaip – kvadrakopteriai), du sraigtasparniai ir du fiksuoto sparno lėktuvai. Netrukus laboratorijoje pradės veikti modernus bepiločių orlaivių valdymo simuliatorius, kurio pagalba KTU EEF studentai ir fakulteto svečiai galės išmokti valdyti šiuos itin platų naudojimo spektrą turinčius įrenginius, nerizikuodami sudaužyti brangią techniką.

„Mūsų universiteto mokslininkų nueitas kelias dirbant su nuotoliniu būdu valdomomis skraidyklėmis yra išties įspūdingas.  Labai džiaugiuosi, kad naujosios laboratorijos dėka galėsime ir toliau tyrinėti, kurti ir tobulinti šiuos fantastiškus įrenginius. Juk bepiločių orlaivių galimybės yra neišsenkančios. Esu tikras, jei sugebėjome sukurti pirmąjį lietuvišką palydovą LitSat-1, pasieksime tikrų proveržių dirbant ir su kitais nuotoliniu būdu valdomais skraidančiais prietaisais“, – teigia KTU Elektros ir elektronikos fakulteto dekanas prof. A. Valinevičius.

KTU EEF dekano teigimu, renkantis laboratorinę įrangą, prioritetas buvo teikiamas šiuo metu rinkoje naudojamai, moderniai technikai. Taip siekta nušauti net kelis zuikius vienu metu: pradėti dirbti ne nuo nulio, o iš karto dirbti su naujausiomis technologijomis, daryti tikslinius tiriamuosius darbus elektronikos, ryšių, automatikos ir robotikos panaudojimo avionikos srityse.

Prof. A. Valinevičiaus teigimu, ilgalaikio bendradarbiavimo su EEF verslo partneriais dėka, įsigytų įrengimų bei programinės įrangos kainą pavyko ženkliai sumažinti. Viena aišku – naujojoje laboratorijoje turimos įrangos, tarnausiančios tiek švietimo, tiek mokslinio progreso labui, vertė yra virš 100000 Eur.

Šiuo metu pasaulinėje rinkoje žaislinę nuotoliniu būdu valdomą skraidyklę galima įsigyti ir už 100 eurų, tačiau karinėje pramonėje naudojamas Predator tipo raketomis ginkluotas bepilotis kainuoja virš 4 milijonų JAV dolerių.

Pasak naujosios laboratorijos vadovo Tomo Taškūno, labai svarbu pažymėti ir tai, jog didžioji dalis visos įrangos kainos tenka būtent elektroninėms bepiločių valdymo sistemoms. Kalbama ne apie mėgėjišką robotuką, o apie sudėtingose misijose naudojamas technologijas, kur reikia ypatingo tikslumo ir specialių žinių.

Ekspertų teigimu, bepiločių skraidyklių panaudojimo galimybės yra beribės. „Šiandien daugiausia bepiločiai naudojami karinėje pramonėje, tačiau lygiai taip pat sėkmingai jie naudojami tokiose „kasdieninėse“ srityse kaip filmavimas/fotografija erdvėje, transporto, kriminalinė, renginių stebėsena/kontrolė, gaisrų prevencija/stebėsena, žemės ūkis, didelių kompleksų apsauga, įvairūs matavimai, spec. krovinių transportavimas, multispektriniai matavimai iš erdvės, ir pan.“, – pakomentavo naujosios laboratorijos vedėjas T. Taškūnas.

Pasak KTU EEF dekano prof. A. Valinevičiaus, naujojoje Nanopalydovų ir avionikos laboratorijoje esanti įranga tikrai nebus kokia nors valstybinė paslaptis, kuri bus užrakinta devyniomis spynomis. „Vos tik atversime jos duris, kaip ir kitas fakultete esančias erdves, šią laboratoriją galės aplankyti ir mokinių ekskursijos. Žinoma, jau dabar galima spėti, kad prireiks išankstinės registracijos, kadangi pastaruoju metu sulaukiame vis daugiau užklausų apie aeronautikos ir kosmoso tyrimų laboratorijas bei galimybę jas aplankyti. Visi besidomintys yra kviečiami laikas nuo laiko apsilankyti mūsų fakulteto tinklalapyje (http://ktu.edu/lt/elektros-ir-elektronikos-fakultetas, aut.p.), kur skelbiama informacija apie artimiausias atvirų durų dienas ar plačiajai visuomenei skirtus renginius“, – pakomentavo A. Valinevičius.