Poliglotai – naujoji verslo investicija į žmogiškuosius išteklius?

Svarbiausios | 2019-09-26

Rugsėjo 26 dieną minimoje Europos kalbų dienoje siekiama atkreipti dėmesį į daugiakalbystę Europoje bei paskatinti piliečius mokytis kalbas. Tuo tarpu tyrimai rodo – siekiantieji verslo sėkmės investuoja į daugiakalbius darbuotojus – kone 50 proc. įmonių vadovų siūlo savo darbuotojams kalbų kursus. Užsienio kalbų mokymasis – tai ne tik „minkštųjų“ kompetencijų ugdymas, bet ir tolerantiškos visuomenės pagrindas.

Pasak Kauno technologijos universiteto (KTU) Užsienio kalbų centro vadovės profesorės Saulės Petronienės, daugiakalbystė suteikia daug privalumų – juk ne vieną kalbą mokantis ir ja komunikuojantis žmogus tampa atviresnis kitoms kultūroms, o tai padidina įsidarbinimo galimybes. Būtent dėl šio tikslo dar 2002 metais Europos Sąjungos valstybių ir vyriausybių vadovai Barselonoje sutarė dėl bendro tikslo – skatinti ES piliečius be savo gimtosios kalbos bendrauti dar dviem užsienio kalbomis. Lietuvos Statistikos departamento duomenimis, beveik 37 tūkst. universiteto studentų iš visos Lietuvos mokosi bent vieną užsienio kalbą.

Daugiakalbystė ne tik vienija žmones, bet ir didina ES ekonomikos konkurencingumą. Prastas užsienio kalbų mokėjimas gali užkirsti galimybes įmonėms sudaryti įvairias tarptautines sutartis, dėl to darbuotojų atrankos procese skiriamas ypač didelis dėmesys kelių kalbų mokėjimui.

„Europos Sąjungai kalbų politika yra ypač svarbi – tai rodo teikiamas finansavimas programoms, projektams ir iniciatyvoms, susijusiems su daugiakalbyste, tarpkultūriniu bendradarbiavimu, judumu, pavyzdžiui, „Erasmus+“, „Kūrybiška Europa“, „Europos kalbų diena“, „Europos kalbų ženklas“, „Juvenes Translatores“ ir kiti“, – teigia prof. S. Petronienė.

Prastos kalbos žinios gali kainuoti verslo kontraktą

Europos Komisijos užsakymu 2006 m. ELAN (angl. Effects on the European Economy of Shortages of Foreign Language Skills in Enterprise) tyrimas parodė, kad net 11 proc. apklaustųjų mažųjų ir vidutinių įmonių (iš beveik 2 tūkst. dalyvavusių apklausoje) prarado verslo partnerius dėl kalbinių ir kultūrinių kompetencijų stokos.

Kalbų mokymasis ne tik vysto asmens darbinę kompetenciją, bet ir kultūrinę, kuri taip pat prisideda prie įmonės įvaizdžio kūrimo. Besimokydami kalbų piliečiai susipažįsta su kitų tautų kultūromis bei tradicijomis, o tai lengviau leidžia suprasti užsienio rinką, bendradarbiauti su kitataučiais.

„Tyrimais yra įrodyta, kad tarp daugelio daugiakalbystės pranašumų, yra įgyjamas gebėjimas geriau suprasti ir būti suprastiems, būti tolerantiškesniems ir atviresniems kitoms kultūroms, kitokiems požiūriams, kitokiems, nei esame patys“, – teigia S. Petronienė.

Tai ypač svarbu šiuolaikiniame pasaulyje. Profesorė mano, kad atviros bei tolerantiškos asmenybės ugdymas yra aktualus ir tiesiogiai susijęs su kalbų ir tarpkultūrinių kompetencijų mokymu.

„Mokydamiesi kalbos neatsiejamai mokomės ir ta kalba kalbančių kultūros. Turbūt niekam nekelia abejonių, kad vienakalbė visuomenė visai kitaip reaguoja į kitas kalbas ir kultūras, nei daugiakalbė, kurioje tolerancijos kitai kultūrai ir kalbai lygis yra daug didesnis, kur kitos šalies ir kitos kultūros asmuo yra labiau suprantamas“, – tęsia pašnekovė.

Kalbų mokymasis – investicija, o ne išlaidos

Šiandieniniame globaliame pasaulyje kalba tampa vienu reikalingiausių įgūdžių sėkmingo verslo vystyme – juk verslams plečiantis į užsienio rinkas bendradarbiavimas su kitakalbiais klientais yra neišvengiamas.

„Džiugu, kad vis daugiau įmonių tai supranta ir investuoja į savo darbuotojus, o darbuotojai atitinkamai investuoja į save, nes norėdami išmokti kalbą turime tam skirti pakankamai laiko ir pastangų, ypač, jeigu paskutinį kartą kalbos mokėmės prieš gerą dešimtmetį“, – sako pašnekovė.

Pasak jos, vis daugiau įmonių organizuoja užsienio kalbų kursus, taip ugdydamos darbuotojų kompetenciją – juk tai didžiulė investicija, o ne tik išlaidos. Tai patvirtina ir tyrimai – ELAN duomenimis, 48 proc. apklaustų įmonių tvirtino, kad siūlo kalbų mokymą savo darbuotojams. Net penkiolikoje šalių šis skaičius viršijo 50 proc.

Anot pašnekovės, pastaruoju metu iš naujo darbuotojo yra tikimąsi ne tik tam tikrų įgūdžių bei patirties toje darbo srityje, bet ir minkštųjų kompetencijų: aiškios komunikacijos, kūrybiškumo, gebėjimo dirbti komandoje, problemų spendimo, kritinio mąstymo, pozityvumo, motyvacijos, lankstumo, supratimo ir tolerancijos. Šiuos įgūdžius gauti yra įmanoma misija – būtent kalbos mokymasis čia atlieka svarbų vaidmenį.

„Kalbos ne tik gerina atmintį ir gebėjimą lengviau susikoncentruoti, bet ir padeda spręsti problemas, didina kūrybiškumą, pasitikėjimą savimi, lavina kitas minkštąsias kompetencijas“, – teigia prof. S. Petronienė.

Tinkamiausias metas mokytis – rytas

KTU Užsienio kalbų centro vadovė teigia, kad žmogus, kuris moka bent vieną užsienio kalbą, jau yra susipažinęs su skirtingomis lingvistinėmis struktūromis, todėl jam yra lengviau mokytis vis naujų bei gerinti esamų kalbų žinias.

Internete galima rasti ne vieną straipsnį, kuriame pasakojama kaip greičiau išmokti užsienio kalbą, apie „stebuklingus“ metodus, kurie suteiks galimybę įvaldyti kalbą per dieną, savaitę ar mėnesį. Vis dėlto, KTU profesorė teigia, kad išmokti kalbos per vieną dieną ar savaitę neįmanoma. Tiesa, technologijos tai leidžia daryti daug lengviau ir žaismingiau.

„Be abejo, yra ir labai malonių veiklų, padėsiančių išmokti užsienio kalbos arba pagerinti jos žinias – pavyzdžiui, kad ir filmo ta kalba žiūrėjimas. Tačiau rekomenduočiau jį žiūrėti su tos pačios kalbos subtitrais, tuomet lavinsime gebėjimą ir girdėti, ir skaityti, tai taip pat padės geriau suprasti tekstą“, – dalijasi patarimais pašnekovė.

Mokslininkai teigia, kad rytas yra tinkamiausias metas mokytis, nes žmogus nėra pavargęs ir jam lengviau susikoncentruoti. Visgi, ne visada rytais turime laiko.

„Būtų puiku jeigu mokytumėtės kalbų kai esate nepavargę, kai žinote, kad galėsite susikoncentruoti ir nebūti blaškomi“, – tęsia profesorė.

Pasak prof. S. Petronienės, įvairios programėlės yra puiki priemonė lavinti įvairius kalbinius gebėjimus. Jose galima rasti įvairių klausymo bei skaitymo užduočių bei stebėti progresą, vertinti rezultatus. Programėlėmis ypač paprasta naudotis, o jų veikimo principas primena smagų žaidimą, tad tai pritraukia ne vieną norintį išmokti kalbą.

„Programėlės netgi gali padėti „išgyventi“ svetimoje kalbinėje aplinkoje, todėl jeigu yra galimybė, būtinai nuvykite į tą šalį, kurios kalbą mokotės – tai padės geriau pažinti ne tik kalbą, bet ir tam tikras kultūrines subtilybes“, – priduria prof. S. Petronienė.

Download WordPress Themes
Premium WordPress Themes Download
Download Premium WordPress Themes Free
Premium WordPress Themes Download
free download udemy paid course
We are using cookies to provide statistics that help us give you the best experience of our site. You can find out more or switch them off if you prefer. However, by continuing to use the site without changing settings, you are agreeing to our use of cookies.
Sutinku