Profesiniai pokyčiai – kaip jų pasiekti pamažu ir nerizikuoti visa karjera iš karto?

2025 m. duomenys rodo, kad apie karjeros pokyčius svarsto net 44 proc. darbuotojų. Ekspertai įsitikinę, kad sprendimą keisti darbą ar net profesinę kryptį dažniausiai lemia keli tarpusavyje susiję veiksniai. Pastaraisiais metais ypač ryškėja keturi pagrindiniai motyvai – prasmės paieškos, technologijų įtaka, perdegimas ir ribotos karjeros galimybės.

Karjeros pokyčių dinamika stipriai priklauso ir nuo amžiaus. Kauno technologijos universiteto Mokymosi visą gyvenimą centro (KTU MVG) vadovė doc. dr. Jurgita Stravinskienė atkreipia dėmesį, kad pati judriausia grupė – 20–35 metų žmonės. Jie noriai eksperimentuoja, keičia kryptį, jei pirmasis pasirinkimas nepateisino lūkesčių, ir aktyviai ieško augimo galimybių.

Karjeros pokytis nėra vienkartinis sprendimas. Čia labai svarbios mokymosi visą gyvenimą galimybės, leidžiančios lanksčiai tobulinti kompetencijas savo tempu ir saugiai išbandyti skirtingas sritis.

Pasak KTU MVG vadovės, dažnai manoma, kad karjeros pokytis prasideda nuo gyvenimo aprašymo atnaujinimo ar naujų skelbimų peržiūros, bet iš tikrųjų tai daug gilesnis procesas. Neretai viskas prasideda nuo gana atviro ir kartais nepatogaus dialogo su pačiu savimi.

„Norint sėkmingai pakeisti darbo poziciją ar profesinę sritį, pirmiausia reikia aiškiai įsivardinti, kodėl tą darau. Tuomet verta įsivertinti  savo turimas kompetencijas, jas atnaujinti dalyvaujant mokymuose,  atlikti praktines užduotis ir taip pasitikrinti, ar ši sritis jums tikrai tinka, ir galiausiai – susidėlioti nuoseklų planą“, – patarimais dalijasi doc. dr. J. Stravinskienė.

Veiklos srities keitimui padeda neformalūs mokymai ir kursai – jie  gali tapti tramplinu ir į tas sritis, kuriose reikalingas aukštojo mokslo diplomas. Doc. dr. J. Stravinskienė pastebi, kad tokie mokymai leidžia „pasimatuoti“ naują sritį, suteikia bazines žinias, padeda sukurti realų kompetencijų pagrindą ir palengvina perėjimą į formaliąsias studijas, ypač tuomet, kai į universitetą sugrįžtama po ilgesnės pertraukos.

„Mokymasis  visą gyvenimą yra tarsi tiltas tarp sprendimo  keisti karjerą ir įsipareigojimo studijuoti universitete. Pasirinkus šiuos mokymus žmogus gali mokytis savo tempu, patirti  mažesnę finansinę riziką ir sprendimą priimti remdamasis realia patirtimi“, – akcentuoja doc. dr. J. Stravinskienė.

Nauda ir organizacijoms

Nusprendus keisti kryptį ar gilinti kompetencijas, vienas sunkiausių sprendimų darbuotojams – apsispręsti, kokią tolesnę, perspektyvią ateityje karjeros kryptį pasirinkti. Doc. dr. Jurgita Stravinskienė teigia, kad šiandien labiau reikėtų orientuotis ne į profesijos pavadinimą, bet į kompetencijas, kurių reikės ateityje.

„Pagrindinės karjeros kryptys šiandien aiškiai matosi – tai skaitmenizavimas ir dirbtinio intelekto raštingumas, tvarumas ir žalioji ekonomika, duomenų ir hibridinės profesijos, pavyzdžiui, tos, kuriose susipina technologijos ir humanitariniai mokslai. Taip pat bus itin paklausūs specialistai, padedantys keistis organizacijoms ir žmogui“, – vardija doc. dr. J. Stravinskienė.

Investicijos į kompetencijų stiprinimą atsiperka ne tik darbuotojams, bet ir pačioms įmonėms. Tyrimai rodo, kad po mokymų įmonių produktyvumas padidėja net 17 proc., o pelningumas išauga iki 21 proc.

Šiuo metu KTU siūlo apie 40 mokymų programų, kurios yra registruotos nacionalinėje „Kursuok“ platformoje. Visi kursai orientuoti į praktines kompetencijas, kurias galima iš karto pritaikyti darbe. Išsamią informaciją apie šiuos ir kitus KTU galima rasti KTU MVG atsinaujinusiame internetiniame puslapyje.

„Mokymuisi visą gyvenimą nėra jokių stabdžių, amžiaus, laiko ar temų limito. Kiekvienas tai daro dėl savęs ir dėl savo profesinio kelio. Kadangi gyvenimo tempas yra spartus, siekti žinių, jas pritaikyti savo kasdieniniame darbe tampa šiuolaikinio specialisto būtinybe“, – akcentuoja M. Guzaitytė-Raudonė.