Pseudomokslas ar problemų sprendimo būdas: ar populiarėjantys maisto netoleravimo testai iš tiesų naudingi?

Dažnai patiriate pilvo pūtimą, susiduriate su odos problemomis, galvos skausmu, nuovargiu, tačiau sunku suprasti, kodėl? Sužinokite, kokių maisto produktų netoleruojate, o tuomet keiskite mitybą – savijauta ženkliai pagerės. Maždaug toks aprašymas dažnai pateikiamas prie siūlomų atlikti maisto netoleravimo testų. Tačiau KTU mokslininkė ragina neapsigauti: moksliškai dar nebuvo įrodyta, jog tokie testai iš tikrųjų veikia.

Kauno technologijos universiteto (KTU) Maisto instituto Juslinės analizės mokslo laboratorijos vadovė Aelita Zabulionė tikina, kad maisto netoleravimo testų populiarumas išaugo dėl lengvos komercinės prieigos, agresyvios rinkodaros, vilties greitai rasti lėtinių, neaiškios kilmės simptomų (pvz., pilvo pūtimas, nuovargis) priežastį ir didelio susidomėjimo personalizuota mityba.

Testų rezultatai interpretuojami klaidingai

Maisto netoleravimas, pasak KTU mokslininkės, atsiranda tada, kai žmogaus organizmas negali tinkamai virškinti ar įsisavinti maisto, todėl paprastai atsiranda įvairių, su virškinimo sistema susijusių simptomų.

„Pavyzdžiui, laktozės netoleravimas yra tada, kai organizme trūksta laktazės fermento arba jo nepakanka pieno produktuose esančiam laktozės kiekiui suvirškinti, todėl atsiranda virškinimo trakto diskomfortas, viduriavimas ir (arba) pilvo pūtimas“, – teigia A. Zabulionė.

Dažniausiai siūlomi specifinio IgG antikūno nustatymo testai, kurie matuoja imunoglobulino G kiekį kraujyje, reaguojant į įvairius maisto baltymus. Teigiama, kad didelis IgG kiekis rodo „jautrumą“ ar „netoleravimą“ tam maistui.

„Šis testas, kurį siūlo įvairios įmonės, nustato IgG lygį keliems maisto produktams (dažniausiai net 100 ar daugiau maisto produktų su vienu testu). Teigiama, kad maisto produktų, kuriuose yra didelis IgG kiekis, pašalinimas gali panaikinti daugelį nepageidaujamų simptomų“, – sako A. Zabulionė.

Visgi KTU mokslininkė atkreipia dėmesį, kad IgG antikūnai rodo tik tai, kad žmogus vartojo tą maistą (imuninė atmintis) ir kad jo virškinimo sistema veikė, bet ne maisto netoleravimą ar alergiją.

Dėl to atlikę testus žmonės be reikalo pašalina iš mitybos maisto produktus, kurie iš tikro nedaro jokios žalos organizmui.

Galima prisidaryti dar daugiau žalos

KTU mokslininkė pastebi, kad atliekant maisto netoleravimo testus tiriamųjų produktų sąraše dažniausiai būna visiškai normalūs maisto produktai – įvairios kruopos, mėsos rūšys, daržovės, vaisiai, žuvis ir jūros gėrybės ir pan.

„Būtent tai ir turi sudaryti pilnavertės mitybos pagrindą. O štai žiūrint iš loginės pusės, sunkiai virškinami ir ilgai vartojant virškinimo sistemai daugiausiai žalos atnešantys yra būtent ne paminėti maisto produktai, o stipriai perdirbtas maistas. Jau nuo pat pradžių šis tyrimas nelogiškas: priešina žmogų su natūraliu, įprastu maistu, o tai netiesiogiai gali paskatinti didesnį ir perteklinį stipriai perdirbto maisto vartojimą“, – sako KTU mokslininkė.

Dažnai iš testus atliekančių įmonių pusės dalinami labai tikrovės neatitinkantys pažadai – pagerėjusi odos būklė, geresnis virškinimas, padidėjęs energijos lygis, migrenos, lėtinio nuovargio sindromo gydymas ir pan.

A. Zabulionės nuomone, turint bent vieną minėtą simptomą, žmogui reikalinga reali gydytojo pagalba, nes tai gali būti rimto sveikatos sutrikimo padariniai. Tad bandant spręsti tokias problemas pagal testo atsakymą, galima prisidaryti dar daugiau žalos – vėluoti nustatyti tikrąją sveikatos problemos priežastį (pvz., lėtinę ligą) ir be reikalo save alinti, nuskurdinant maisto racioną.

„Pastebėjau, kad tokie testai siūlomi ir vaikams, o jiems tai labai pavojinga – labai ir nepagrįstai apribojus vaiko mitybą kyla rimta rizika neužtikrinti visų augančiam organizmui reikalingų maistinių ir biologiškai aktyvių medžiagų ir tokiu būdu neigiamai paveikti vaiko vystymąsi“, – teigia KTU mokslininkė.

Pataria vesti mitybos dienoraštį

Tokios organizacijos kaip Europos alergijos ir klinikinės imunologijos akademija (EAACI), Amerikos alergijos, astmos ir imunologijos akademija (ACAAI) ir Pasaulio alergijos organizacija (WAO) nerekomenduoja IgG testų maisto alergijai ar netoleravimui diagnozuoti.

„Pseudomokslu paremti maisto netoleravimo testai populiarėja, nes siūlo greitus, paprastus ir tariamai asmeninius atsakymus į sudėtingas sveikatos problemas, kurioms medicinos specialistai dažnai negali rasti vieno greito sprendimo. Prie to prisideda ir socialinė medija bei tikėjimas „alternatyviais“ metodais. Įspūdžius dažnai sustiprina ir išaukštinamos vieno ar kito asmens „stebuklingo“ pasveikimo istorijos“, – sako A. Zabulionė.

„Stebėjimą reikėtų atlikti bent porą mėnesių ir labai atidžiai skaityti etiketes bei analizuoti, kas buvo suvartotame produkte. Ypač kalbant apie jau pagamintus produktus ar patiekalus: žmonės net nustemba, kad pyrage ar porcijoje keksiukų gali būti daugiau kiaušinių nei tipinėje „brančo“ porcijoje. Būkite labai atidūs ir kritiški“, – pataria KTU Maisto instituto Juslinės analizės mokslo laboratorijos vadovė A. Zabulionė.

Tinkamai diagnostikai žmogus turėtų kreiptis į šeimos gydytoją, kuris gali nukreipti pas alergologą-klinikinį imunologą (dėl alergijų), gastroenterologą (dėl virškinimo ligų, įskaitant celiakiją ir netoleravimą) ar gydytoją dietologą dėl individualios mitybos korekcijos.