Rasti darbą per 60 sekundžių – misija (ne)įmanoma?

KTU „Santakos“ slėnyje surengtos paskaitos „Kaip gauti darbą per 60 sekundžių?“ dalyviai 4 kurso studentams atskleidė, kad norimą darbą susirasti galima ir per vieną minutę, bet tam reikia tinkamai pasiruošti. Svarbu susikaupti ir neskubėti.

„CV reikia parašyti taip, kad jį perskaitytų. Antraip būsimų darbdavių jis bus tiesiog ištrintas. Negalima gyvenimo aprašymo siųsti netvarkingo, nereprezentatyvaus, iš keistai atrodančio elektroninio pašto adreso, nes jo niekas neskaitys. Viską reikia daryti atsakingai ir tik labai gerai. Tai įžanga į 60 sekundžių sėkmės“, – kalbėjo ,,Acme” įmonių grupės personalo vadovė Rasa Buožienė.

Geras CV – trumpas ir aiškus

Specialistų manymu, gyvenimo aprašymas turi būti neperkrautas informacija ir tilpti į 1-2 A4 formato lapus, nes šiandien žmonės nelinkę ilgai skaityti. Pagrindinius akcentus patariama išskirti pastraipomis, datas žymėti punktais, o tekstą išdėlioti struktūriškai, kadangi pirmajai CV peržiūrai atrankos specialistai skiria nuo 7 iki 30 sekundžių ir ieško akį traukiančių raktinių žodžių, įmonei ar konkrečiai darbo pozicijai tinkamos informacijos.

Šiukštu, CV neturėtų likti gramatinių ar stiliaus klaidų, išduodančių apie negebėjimą susikoncentruoti ir aplaidų požiūrį į gimtąją kalbą. Prieš išsiunčiant, siūloma gyvenimo aprašymą leisti perskaityti draugui ar šeimos nariui.

Gyvenimo aprašymą iliustruojanti kandidato nuotrauka turėtų būti dalykiška, tvarkinga, reprezentatyvi, o ne iš draugų vakarėlio archyvo. 15 metų įdarbinimo srityje dirbanti R. Buožienė sako, kad nuotrauka leidžia lengviau suasmeninti į darbdavio rankas patekusį kandidato CV su kandidatu. Tuo metu įgudęs personalo specialistas netgi pagal veido bruožus gali nuspėti, ar žmogus tinkamas reikiamai pozicijai.  

Patirtis – ne vien darbas

Net jeigu pretendentas neturi pageidaujamos darbinės patirties, o skelbimas atrodo patrauklus, patariama vis tiek bandyti jėgas ir pasikliauti asmeninėmis savybėmis jas įtaigiai pateikiant savo gyvenimo aprašyme ir motyvaciniame laiške.

„Tokiais atvejais visada siūlau pamėginti. Nereikia galvoti apie darbinę patirtį siaurąja prasme. Juk konferencijoje pristatytas straipsnis, laboratorijoje atlikta praktika, nevyriausybinėje organizacijoje sukurtas ir sėkmingai įgyvendintas projektas ar parengtas kursinis darbas, apdovanotas mecenato stipendija yra lygiai tokia pati svarbi patirtis, rodanti įgūdžius“, – pastebėjo KTU Karjeros planavimo konsultantė Meda Andrijauskienė.

R. Buožienė pridūrė, kad karjerą dar tik pradedantiems studentams svarbi kiekviena patirtis: „Jei esi jaunas, o darbinės patirtys trumpalaikės, rekomenduojama jas palikti CV. Tuo metu jos yra svarbios, nes parodo, kad žmogus stengėsi, bandė jėgas. Vėlesniais etapais paprastai nerašomos prieš 5 ar 10 metų turėtos jau neaktualios patirtys.“

Namų darbai prieš pokalbį

Darbdaviams susidomėjus atsiųstu CV, kandidatų laukia bemaž lemiamas etapas – darbo pokalbis. Tai artimesnė pažintis su pretendentu, galimybė patikslinti įvairias detales bei išsakyti abiejų pusių lūkesčius.

„Prieš tai svarbu atlikti namų darbus. Būtina pasidomėti įmonės veiklomis, vertybėmis, pagrindiniais konkurentais, kruopščiai atlikti paties darbo skelbimo analizę ir apgalvoti, kaip atitinkate keliamus reikalavimus. Taipogi derėtų suformuoti lūkesčius, ko tikimasi iš darbdavio. Galiausiai privalu pasirūpinti tvarkinga apranga ir punktualiai atvykti į susitikimą“, – teigė M. Andrijauskienė.

R. Buožienės įsitikinimu, būtina iš anksto apgalvoti atsakymus į dažniausiai užduodamus klausimus: „Dažniausiai visi paklausia, kodėl pretenduojama į siūlomą poziciją, kokios stipriausios savybės, kokia motyvacija ir panašiai. Iš anksto nuodugniau pasidomėjus apie įmonę, svarbu nuo pat pradžių parodyti, jog esi rimtai suinteresuotas ir vertas naujo darbo. Tinkamas išankstinis pasirengimas padės lengviau susitvarkyti su jauduliu ar baime.“

Per darbo pokalbį rekomenduojama ne tik pasakoti apie save, bet ir įdėmiai klausytis pašnekovų, nebijoti klausti. Patariama akcentuoti savo stipriąsias vietas, o trūkumus paversti privalumais. Taip pat nederėtų meluoti, verčiau būti nuoširdiems. 

Įdarbinimo specialistai ragina kandidatus būti aktyvius. Nusiuntus CV, nebijoti paskambinti ir taip priminti apie save bei užmegzti kontaktą. Net ir išgirdus neigiamą atsakymą, reikėtų pasidomėti kitomis galimybėmis ir palikti savo kontaktus. 

Akmuo į darbdavių daržą

„Lietuvos darbdaviams reikėtų pasitempti. Dažnai girdžiu apie trūkstamą atgalinį ryšį ir informavimą dėl pretendento patekimo į kitą etapą. Kartais pokalbio metu kandidatai provokuojami, verčiami jaustis nemaloniai, o merginų klausiama apie šeimyninę padėtį, planus tekėti ar gimdyti. Tokios situacijos įmonės įvaizdžiui pliusų tikrai neprideda“, – kritikos darbdavių adresu pažėrė M. Andrijauskienė.

Kone kasdien su įdarbinimo klausimais susiduriantys specialistai vieningai pripažįsta, kad sėkmė darbo paieškose lydi pozityvius, užsispyrusius ir gebančius efektingai save pristatyti asmenis. Jie turi aiškiai žinoti ir įtaigiai perteikti darbdaviui, ko siekia pretenduodami į tam tikrą poziciją bei įvardyti, kuo gali prisidėti prie įmonės klestėjimo.

Pagal oficialius Lietuvos darbo biržos duomenis, rugsėjo mėnesį darbo rinkos paklausa gerokai viršijo pasiūlą – įregistruotas 22811 bedarbis ir 34551 darbo pasiūlymų.