Š. Grigaliūnas: „Kibernetiniai partizanai bus ypatingai reikalingi ateities konfliktinėse situacijose“

Naršydami internete, kompiuterių ekranuose matome tik savo paties veido atspindį, tačiau ar pagalvojame, kiek dar daug akių stebi mus už kitų kompiuterio monitorių ekranų? Kauno technologijos universiteto (KTU) doktorantas ir dėstytojas Šarūnas Grigaliūnas ne tik moko Informatikos fakulteto (IF) studentus ir vizituojančius moksleivius atpažinti „hakerių“ veiksmus, bet ir leidžia jais tapti. Artimiausiu metu šią sritį bent šiek tiek turės išmanyti kiekvienas pilietis, o nepilnamečių tėvai – rimtai susidomėti savo vaikų veiksmais virtualioje erdvėje.

Už socialinių tinklų saugumą atsakome patys

„Socialinių tinklų profilį ir prieigą prie informacijos valdome patys. Ši atsakomybė yra perkelta pačiam naudotojui, todėl nereikia paslaugos tiekėjui už nieką atsakyti“, – sakė KTU Informatikos fakulteto doktorantas ir kibernetinio saugumo specialistas Šarūnas Grigaliūnas.

Pasak doktoranto, saugumo taisyklės ir reikalavimo sistemos politikos tikrai yra ir jos visada pateikiamos viešai, kad kiekvienas naudotojas galėtų susipažinti ir patvirtinti arba atmesti šias taisykles.

„Socialiniuose tinkluose yra nustatytas ir amžiaus cenzas, kurio jauni žmonės beveik nepaiso, nejaučia atsakomybės dėl savo veiksmų virtualioje erdvėje. Svarbu pastebėti, kad tokiu būdu naudotojai kenkia tikrai tik sau asmeniškai, kuomet neturėdami gebėjimo suprasti pavojaus laiką leidžia socialiniam tinkle“, – pasakojo Š. Grigaliūnas.

Jo teigimu, informacinių technologijų grėsmės yra įvairios ir pasižymi kenkėjiškumu, šnipinėjimu bei įrangos ar informacijos užvaldymu. Susidūrus su šiais atvejais galima prarasti savo santaupas arba veikti prieš savo valią, kad tik asmeninė informacija nebūtų paskelbta.

Socialiniame tinkle „Facebook“ esame nemirtingi

„Facebook“ yra viena pažangiausių technologinių kompanijų, kuri valdo privačią informaciją iš žmonių pateiktos ir 90 proc. teisingos bei tikslios medžiagos. Kibernetinio saugumo specialisto teigimu, ši informacija nėra trinama net jei vartotojas pašalina nuotraukas iš albumo.

„Ateityje, mums palikus šį pasaulį, likusieji galės bendrauti su mūsų profiliu, nejausdami skirtumo, jog realiai mūsų nėra. „Facebook“ pažangios technologijos vėliau ar anksčiau skaitys mintis, kad mums nereiktų informacijos įvedinėti rankiniu būdu. Tokiu atveju tai jau bus ne profilio informacijos nuotėkio galimybė dėl saugumo spragos, bet visų mūsų ir jūsų neuronų vagystė, pasinaudojant socialiniais tinklais“, – sakė Š. Grigaliūnas.

„Būti pamirštam“ – nauja galimybė, pagrįsta įstatymu

Lietuvos piliečiams, turintiems socialinių tinklų paskyras, nėra taikomos išskirtinės teisės privatumo atžvilgiu, palyginus su kitų šalių įstatymais. Pasak Š. Grigaliūno, visą informacijos prieinamumą, saugumą ir integralumą vartotojas valdo pats.

„2018 metų gegužės mėnesį bus patvirtintas ir galios naujas Europos Sąjungos (ES) asmens duomenų apsaugos įstatymas, atsiras galimybė „būti pamirštam”, t. y., visa turima informacija apie kiekvieną žmogų turės būti ištrinta“, – sakė Š. Grigaliūnas.

Doktoranto teigimu, patekti į socialinius tinklus yra labai lengva, bet pasitraukti yra ir bus labai sudėtinga. Pasitraukimo procesas tampa reglamentuotas ir paremtas įstatymais.

Kiberliuzija ir kibernetinis partizanas

„Kiberliuzija – tai terminas, reiškiantis norą tikėti, kad kibernetinė erdvė yra kitokia nei mus supanti realybė. Tokioje internetinėje iliuzijoje gali būti kuo nori ir šis terminas sako, kad ji suteikia galimybę išvengti atsakomybės ir imituoja tam tikrus žmogiškuosius santykius“, – pasakojo Š. Grigaliūnas.

Specialisto teigimu, visas informacijos srautas, esantis internetinėje erdvėje yra nemokamas, todėl daugeliui yra patogu save apgaudinėti tuo, kuo nėra, arba tuo, kuo norėtų būti. Š. Grigaliūnas pataria mokytis atpažinti grėsmes ir apsisaugoti nuo jų.

„Mokėdami atpažinti grėsmes ir apsisaugoti nuo kibernetinių atakų, galėsime būti kibernetiniais partizanais, kurie bus ypatingai reikalingi ateities konfliktinėse situacijose ne tik tarp individų, bet ir tarp nesutariančių valstybių“, – sakė kibernetinio saugumo specialistas.

Š. Grigaliūnas kibernetinio partizaną veiklą pagrindė savanoryste, kadangi jų veikla susidės iš asmeninio laiko ir turimų technologinių resursų, naudojamų kitų žmonių internetinės nuosavybės bei laisvės gelbėjimui.

„Kibernetiniai partizanai ne tik padės kitiems, bet ir bus pilietiški, dalyvaus mokymosi procese, turės gerą laisvalaikio praleidimo būdą su savo bendraminčiais“, – apie kibernetinio partizano veiklos privalumus pasakojo Š. Grigaliūnas.

Niekas nieko niekada neleidžia parsisiųsti nemokamai

Doktoranto teigimu svarbiausia priemonė, padedanti apsisaugoti nuo kibernetinių atakų ir pavojų virtualioje erdvėje yra viena – gebėjimas atskirti pramogas virtualioje erdvėje nuo vartotojų asmeninės informacijos.

„Jei nėra galimybės turėti dviejų kompiuterių, tai bent jau reikėtų atskirti vieno kompiuterio turinį naudotojo teisėmis: administratorius tvarko, naujina programinę įrangą, antivirusines, diegia ir šalina programinę įrangą, o naudotojas, tokiu atveju, tokių teisių neturi turėti“, – apie patogesnį ir saugesnį turinio apsaugojimą kompiuteriuose pasakojo Š. Grigaliūnas.

Kibernetinio saugumo specialistas pataria vengti bet ko, kas yra iš nežinomų šaltinių ir linki nebūti naiviais, nes niekas nieko niekada neleidžia parsisiųsti nemokamai.

„N“ veiksmų, kurie gali apsaugoti

„Reikia mokytis, siekti žinių, kurios siejamos su kibernetiniu saugumu, su skaitmenine higiena, su multimedijų valdymu. Manau, reikia ieškoti informacijos arba gauti ją studijų metu, kada studentus mokome ne tik atpažinti „hakerį“, bet ir pabūti juo“, – pasakojo Š. Grigaliūnas.

Doktoranto paskaitose studentai geba aptikti nekontroliuojamus veiksmus kompiuteryje, ištirti pasekmes po „hakerio“ atakos, susekti ir padaryti prielaidą, kas konkrečiai atliko kibernetinę ataką.

„Kiekvienas, norintis apsaugoti save nuo kibernetinių atsakų gali padaryti labai daug veiksmų: įsisavinti pagrindines „Windows“ ir „Linux“ komandas, suprasti jungtis ir protokolus, kuriais komunikuoja jūsų įrenginiai su internetu, žinoti, kokios paslaugos ir susijungimai yra standartiniai, o kurie gali būti potencialios grėsmės, skaityti ir pažinti žalingą programine įrangą. Labai svarbu – pasirūpinti elektroninio pašto apsauga“, – pasakojo Š. Girgaliūnas.

Etika ir legalumas, anot specialisto, tai informacija, kuri padės suprasti savo teises ir pareigas kibernetinėje erdvėje.

Š. Grigaliūno paskaita „(Ne)saugus internetas“ mokslo festivalio „Erdvėlaivis Žemė“ metu vyks rugsėjo 15 d., 12.30 val., KTU Informatikos fakulteto (Studentų g. 50, Kaunas) 101 auditorijoje. Registracija prasidės nuo rugpjūčio 17 dienos festivalio svetainėje: http://www.mokslofestivalis.eu/