Sociologas V. Morkevičius: aktyvus dalyvavimas apklausose – netiesioginė, tačiau apčiuopiama nauda gyventojams

KTU Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto (SHMMF) Viešosios politikos ir administravimo instituto vyr. mokslo darbuotojo pastebėjimu, nors pagal dalyvavimą Lietuvos statistikos departamento (LSD) atliekamose viešosios nuomonės apklausose neišsiskiriame iš kitų Vakarų valstybių (paprastai dalyvauja mažiau nei pusė atrinktų gyventojų), neaktyvus piliečių dalyvavimas yra nemaža problema.

Europos socialinio tyrimo (EST) nacionalinis koordinatorius, atsakingas už EST 8-osios bangos įgyvendinimą Lietuvoje, V. Morkevičius neabejoja, kad šiuo metu tiesioginės apklausos vis dar yra efektyviausias būdas išsiaiškinti gyventojų poreikius ar, apskritai, nuomones ir požiūrius, todėl ragina žmones apklausose dalyvauti aktyviai.

Primename, kad artimiausią visuotinę apklausą (gyventojų ir būstų surašymas) LSD planuoja vykdyti 2021 m. Rengiantis jai, neseniai buvo atlikta apklausa, kuria siekta išsiaiškinti, kokios 2021 m. surašymo informacijos reikėtų vartotojams. Paskutinį kartą visuotinis surašymas vykdytas 2011 m.

– Kokia yra Lietuvos statistikos departamento (LSD) vartotojų apklausų reikšmė šalies gyventojams? Kuo jos yra svarbios ir naudingos jas sudariusiam Statistikos departamentui, gyventojams, valstybei?

– Gyventojams tokios apklausos neturi tiesioginės reikšmės. Šios apklausos yra svarbios ekspertams, mokslininkams ir visiems tiems, kurie išmano, kur ir kaip naudoti LSD duomenis.

Lietuvos statistikos departamentas, kaip valstybinė institucija, rinkdamas statistinius duomenis vykdo valstybės įstatymuose ir kituose teisės aktuose numatytus įsipareigojimus. Taigi jo veikla ir galimybės yra gana griežtai apribotos.

Todėl ekspertai, mokslininkai ir visuomenė, išreikšdami nuomonę LSD vartotojų apklausose, gali nurodyti ypatingą tam tikrų duomenų poreikį, kurių rinkimas yra reikšmingas valstybei. Tokiu būdu LSD gali būti įpareigotas (skiriant valstybinį finansavimą) rinkti nurodytus papildomus duomenis. Taip ekspertai, mokslininkai ir visuomenė galėtų įgyti galimybę sužinoti, pavyzdžiui, kaip gyvena ne tik apskritis, bet ir atskira savivaldybė: išryškėtų daug tikslesnis vaizdas, kur ir kas yra gerai arba – ne.

Politikams šie duomenys būtų naudingi tuo, jog jų pagrindu būtų galima formuoti jautresnę regioninę ir/ar socialinę politiką. Savo ruožtu, sėkmingesnė regioninė/socialinė valstybės politika jau būtų reikšminga nauda visuomenei.

Taigi, nors Lietuvos statistikos departamento vykdomos vartotojų apklausos nėra tiesiogiai reikšmingos šalies gyventojams, tačiau gali netiesiogiai atnešti gana apčiuopiamos naudos.

– Koks yra Lietuvos visuomenės požiūris į gyventojų apklausas?

– Dalyvavimas viešosios nuomonės apklausose Lietuvoje – nemaža problema, nes atrinkti respondentai dažnai nesutinka arba nenori atsakinėti į klausimus, arba respondento pasiekimas (įkalbėjimas dalyvauti) trunka ilgą laiką (didelių nacionalinių apklausų trukmė kartais siekia ir iki trijų mėnesių).

Tokia pati situacija vyrauja ir Vakaruose. Nors kai kuriose Europos valstybėse, pavyzdžiui, Islandijoje, žmonės į apklausų klausimus atsakinėja gana aktyviai. Taip yra todėl, kad šioje šalyje žmonėms anksti suformuojamas įprotis dalyvauti apklausose, kadangi dauguma jų tai pradeda daryti dar mokykloje. Taigi viskas priklauso nuo šalies kultūros bei ten vyraujančių tradicijų.

Pagal dalyvavimą apklausose, Lietuva ES šalių sąraše būtų šiek tiek aukščiau vidurkio, nes vyrauja tendencija, kad kuo šalis labiau ekonomiškai pažengusi, tuo jos gyventojai mažiau nori atsakinėti į apklausas, nes neranda tam laiko ir/ar noro.

Kita vertus, Lietuvoje yra ir apklausų, kuriose dalyvauja didesnis atrinktų respondentų procentas. Pavyzdžiui, Europos socialinio tyrimo apklausų atsakymų grįžtamumas siekia 70 procentų. Taigi, dalyvavimas apklausose priklauso ir nuo to, koks tyrimas atliekamas ir kaip svarbu jame surinkti kuo reprezentatyvesnius atsakymus. Jeigu duomenys pristatomi visuomenei ir tyrėjams kaip svarbūs ir patikimi, atitinkamai labiau stengiamasi ir atrinkti bei apklausti kuo daugiau respondentų.

– Ar apklausos yra vienintelis efektyvus ir patikimas būdas išsiaiškinti gyventojų poreikius?

– Šiuo metu tiesioginės apklausos vis dar yra efektyviausias būdas išsiaiškinti poreikius ar, apskritai, gyventojų nuomones ir požiūrius. Kiti galimi apklausų būdai – apklausa telefonu ar internetu. Pastarasis būdas sparčiai populiarėja, tačiau tiek internetinėse, tiek telefoninėse apklausose respondentų pasiekiamumas paprastai būna dar mažesnis. Be to, ir respondentų imtis dažnai gali būti nereprezentatyvi ar iškreipta.

Kalbant apskritai apie nacionalines gyventojų apklausas, reikia pažymėti, kad geriausios yra tokios apklausos, kuriose periodiškai (pavyzdžiui, kas 3 ar 6 mėnesius) dalyvauja tam tikri konkretūs atrinkti respondentai. Tokiu būdu, pavyzdžiui, galima stebėti respondentų požiūrių ar gyvenimo sąlygų kaitą, ir kas tam daro įtaką.

Deja, Lietuvoje tokios apklausos beveik nevykdomos (išskyrus kai kurias LSD apklausas), nes jų įgyvendinimas yra labai sudėtingas procesas reikalaujantis daug finansinių ir organizacinių išteklių. Tą sunkiai sau gali leisti daugelis mokslo institucijų ir čia reikėtų didesnio mokslą finansuojančių institucijų supratimo, kad tokie tyrimai yra ypač vertingi.

– Jūsų nuomone, ar Lietuvos statistikos departamento vartotojų apklausa dėl gyventojų ir būstų surašymo statistinės informacijos poreikio, paskatins gyventojus 2021 m. aktyviau dalyvauti šalies gyventojų surašyme?

– LSD vartotojų apklausa skirta tiems, kurie nori išreikšti savo pageidavimus, lūkesčius bei įvardinti norimą sužinoti informaciją apie šalį, kurią turėtų teikti LSD. Paprastai gyventojų ir būstų surašymo aktyviausi darbai pradedami vykdyti pusmetį prieš patį surašymą. Kita vertus, nuolatinis priminimas apie gyventojų ir būstų surašymą – vienas iš būdų didinti šios didžiulės apklausos žinomumą, pritraukti gyventojus bei parodyti šios apklausos svarbą visuomenei.

Kitos Europos valstybės taip pat daro gyventojų surašymus, tačiau pastaruoju metu tam skiriama mažiau reikšmės. Pavyzdžiui, Vokietijoje visuotinis gyventojų ir būstų surašymas nebėra vykdomas, nes tai reikalauja daug valstybės lėšų, kadangi šioje šalyje gyventojų skaičius yra labai didelis. Taigi daromos atrankinės apklausos, kuriose dalyvauja labai didelis respondentų skaičius.

– Ką patartumėte Lietuvos statistikos departamento vartotojų apklausų rengėjams?

– Svarbu, kad Lietuvos statistikos departamentas atsižvelgtų į ekspertų, mokslininkų ir gyventojų poreikius ir įtrauktų tuos klausimus, kurie labiausiai svarbūs LSD duomenų vartotojams. Taip pat, LSD galėtų skatinti vartotojus pareikšti savo nuomonę apie tai, ar juos tenkina paslaugų teikimas, ar sistema yra pakankamai suprantama, lengvai prieinama ir paprasta naudotis.