Studentų gyvensenos ir sveikatos tyrimas. Ką parodė rezultatai?

Tai atskleidė Kauno technologijos universiteto Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto (KTU SHMMF) docentės Irinos Klizienės su kolegomis atlikta studija apie Universiteto studentų sveikatos būklę.

Buvo tiriami pirmojo ir dalis vyresniųjų kursų KTU studentų iš Mechanikos inžinerijos ir dizaino fakulteto (MIDF), Ekonomikos ir verslo fakulteto (EVF), Informatikos fakulteto (IF), Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto (SHMMF), Cheminės technologijos fakulteto (CTF) bei Statybos ir architektūros fakulteto (SAF).

40 proc. apklaustųjų sudarė merginos, 60 proc. – vaikinai. Tyrimas atliktas naudojant tarptautinį sveikatos ir gyvensenos klausimyną, kūno kompozicijos vertinimui pasitelktas Japonijos gamintojų „Tanita“ aparatas, veikiantis per kūno varžą.

„Studentų gyvenseną ir sveikatą aktualu stebėti dėl kelių priežasčių. Pirma, didelė šių jaunų žmonių dalis pradeda savarankišką gyvenimą, todėl kyla pavojus, kad jie gali nesugebėti pakankamai gerai pasirūpinti savo sveikata.

Dėl šios priežasties studentų mityba dažnai tampa išbalansuota: nėra suvartojama pakankamai reikalingų maisto medžiagų, o neteisingas mitybos režimas skatina viršsvorio atsiradimą. Antra, studentai dažnai nesusimąsto, jog prabėgus dar keliems metams, padidės rizika susirgti lėtinėmis neinfekcinėmis ligomis, susijusiomis su jų sveikatai nepalankia gyvensena“, – kalbėjo I. Klizienė.

Pasak docentės, gera studentų sveikata – būtina sąlyga, rengiant būsimus aukštos kvalifikacijos specialistus. Studijų metu jauni žmonės patiria didelius psichoemocinius ir protinius krūvius bei yra priversti taikytis prie naujų mokymo būdų. Studijų metais taip pat formuojasi tarpasmeniniai santykiai už šeimos ribų, jaunuoliai tampa savarankiški, o tai neretai turi neigiamos įtakos formuojantis sveikos gyvensenos pamatams. Už subalansuotą mitybą, ne mažiau svarbus yra ir fizinis aktyvumas.

Studentės laikosi dietos

„Mūsų atlikta studija parodė, kad studentų mityba nėra visavertė, 557 studentai saldumynus, t.y. riebalus, vartoja 2-4 dienas per savaitę, tuo tarpu daržoves ir vaisius, t.y. anliavandenius, vitaminus, mineralines medžiagas, 5 dienas per savaitę vartoja tik 238 apklaustieji“, – komentavo KTU docentė.

Kad organizmas atliktų fiziologines funkcijas, reikia gauti visas maisto medžiagas atitinkamais kiekiais: angliavandeniai turėtų sudaryti apie 55-75 proc. paros maisto energetinės vertės, riebalai – apie 15-30 proc. paros maisto energetinės vertės, baltymai – apie 10-15 proc. paros maisto energetinės vertės, skaidulinės medžiagos – apie 10 proc., vandens paros norma – 2,0-2,5 litro. Tuo tarpu vitaminų ir mineralinių medžiagų normos rekomenduojamos individualiai, atsižvelgiant į žmogaus amžių, lytį, fizinį aktyvumą, fiziologinius ypatumus.  

„Tai būtina žinoti, nes didžioji dalis apklaustųjų merginų (14,8 proc., statistinis patikimumas p<0,05) laikosi dietos, o apklausoje pateiktam teiginiui „Ne, bet man reikėtų numesti“ pritarė 15,2 proc. (p<0,05) apklaustų studenčių“, – pažymėjo I. Klizienė, kurios nuomone, toks įsitikinimas daro neigiamą įtaką jų sveikatai.

Pasak docentės, mokslininkų tyrimai rodo, kad merginos yra labiau nepatenkintos savo kūnu nei vyrai. Šis nepasitenkinimas ypač stebimas paskutiniuosius 25 metus ir yra vienas iš „komplekso“ veiksnių, prisidedančių prie padažnėjusių valgymo sutrikimų atvejų. Vis daugiau merginų vertina savo kūną kaip neatitinkantį standartų, o tai dažnais atvejais prasilenkia su realybe.

Svarstyklės skaičiai gali didėti ne tik dėl netinkamos mitybos, bet ir dėl patiriamo streso, išbalansuoto miego režimo, nusilpus organizmui ar prasidėjus nelauktai ligai.

„Sveika ir tinkama mityba gali aprūpinti žmogų energija ir gyvybinei organizmo veiklai reikalingomis maistinėmis medžiagomis bei užtikrinti normalų vystymąsi, nuolatinį kūno ląstelių atsinaujinimą, teikti veikliąsias medžiagas. Tuo tarpu neatitinkanti fiziologinių organizmo poreikių mityba gali būti antsvorio ir nutukimo bei daugelio lėtinių neinfekcinių ligų, tokių kaip onkologijos, cukrinio diabeto II bei išeminių širdies ligų atsiradimo priežastimi“, – rizikas vardijo I. Klizienė.

Daugiau sportuojančių merginų

Anot Universitete atliktos studijos iniciatorės, apibūdindami savo sveikatą, respondentai, kiekvieną mėnesį skundžiasi tokiais negalavimais kaip: galvos skausmu (26,3 proc.), skrandžio arba pilvo skausmu (28,2 proc.), nugaros skausmu (26,4 proc.) liūdesiu, prislėgtumu (30 proc.), irzlumu, bloga nuotaika (36 proc.), nervine įtampa (29,2 proc.), nemiga (25,4 proc.), galvos svaigimu, silpnumu (24,1 proc.).

Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) Europos regiono būstinė jaunimui rekomenduoja sveikatą stiprinti dalyvaujant vidutinio intensyvumo fizinėje veikloje ne mažiau kaip 60 minučių kasdien. Šio krūvio minimumas – du kartai per savaitę – turi padėti padidinti ar palaikyti raumenų jėgą ir tonusą, stuburo ir sąnarių lankstumą, tinkamą kaulų tankį.

Dienos bėgyje visa fizinė veikla gali būti padalyta į trumpesnius nei 60 min. periodus ir turėtų būti kuo visapusiškesnė, įvairesnė. Nustatyta, kad 60 min. vidutinio intensyvumo fizinė veikla sumažina tikimybę sirgti širdies ir kraujagyslių ligomis, o reguliarus fizinis aktyvumas gali padėti palaikyti reikiamą kūno svorį (be dietos) ar net sumažinti nutukimą.

„Mūsų atlikto tyrimo duomenimis nustatyta, kad du kartus per savaitę vidutinio intensyvumo fizine veikla užsiima 14,9 proc. vaikinų ir 16,2 proc. merginų, kartą per savaitę ir dar rečiau vidutinio intensyvumo fizine veikla užsiima 14 proc. vaikinų ir 23,8 proc. merginų“, – sakė I. Klizienė.

Laisvalaikis – su kompiuteriu

Šešiuose Universiteto fakultetuose atliktoje studijoje taip pat atsispindi ir jaunimo prie kompiuterio praleidžiamas laikas. Rezultatai parodė, jog didžioji dalis studentų, t.y. 28,8 proc. vaikinų ir 32,2 proc. merginų (p<0,05) laisvalaikiu kompiuteriu naudojasi vidutiniškai nuo keturių iki septynių valandų per dieną.

„Įvertinus studentų studijų laiko ir laiko naudojimosi kompiuteriu laisvalaikiu, sudedamąsias dalis, kyla grėsmė, kad ilgalaikė statinė sėdima padėtis, t.y. 6-8 val. ar dar ilgiau, perkrauna giliuosius liemens raumenis, kurie garantuoja vertikalią liemens padėtį ir visai neapkrauna kitų raumenų, kurie su laiku silpnėja ir nebeatlieka savo funkcijos“, – tyrimo rezultatais dalijosi I. Klizienė.  

Sėdint, stuburo juosmens-kryžmens sričiai, ypač tarpslanksteliniams stuburo diskams, tenka keletą kartų didesnis krūvis nei stovint. Tai ilgainiui gali sukelti juosmeninės stuburo dalies skausmus, neigiamai veikia laikyseną. Ilgalaikė sėdima padėtis trikdo kraujo apytaką kojose ir mažajame dubenyje, slopina žarnyno peristaltiką.

„Netiesioginiu neigiamu poveikiu galėtų būti ir kompiuterinės regos sindromas, stuburo kaklinės ar juosmeninės dalies osteochondrozė su komplikacijomis arba be jų, riešo kanalo sindromas, vidurių užkietėjimas, svorio augimas ir daugelis kitų susirgimų, kuriuos gali sukelti ilgalaikė statinė kūno padėtis“, – vardijo pašnekovė.