Studentų tyrimai pristatyti konferencijoje “Statyba ir architektūra 2015”

Konferencijoje geriausiai įvertinti trys pranešimus skaitę studentai – Martynas Gricius, Darius Gudelis ir Dangis Šlapelis.

Martynas Gricius (vadov. Marijonas Daunoravičius) rengęs pranešimą tema „Plokščiųjų stogų įrengimo racionalių technologinių variantų analizė“ daugiausiai dėmesio skyrė  jų pritaikymui logistikos centruose. Kalbėdamas apie darbo aktualumą M. Gricius pabrėžė, kad išanalizuoti logistikos centrų stogų įrengimą yra itin aktualu todėl,  kad šiam pastato elementui skiriama didelė dalis statybos kaštų.  Studento tyrimo rezultatai parodė, kad šiuo metu dažniausiai naudojamas stogų įrengimo variantas nebūtinai yra efektyviausias. „Tyrime lyginau tris stogo įrengimo variantus – polistireniniu putplasčiu apšiltintas stogas su bitumine danga, poliuretano plokštėmis apšiltintas stogas su PVC danga ir apšiltintos denginio plokštės su PVC danga. Pirmasis variantas buvo dažniausiai naudojamas iki šių dienų, tačiau atlikdamas tyrimą pastebėjau, kad didėjant konkurencijai ir taupant išlaidas šiuo metu vis plačiau naudojami kiti paminėti variantai. Jų įrengimas taip pat vyksta žymiai greičiau,“ – teigia jaunasis tyrėjas.

Vienu geriausiu tyrimų pripažintas Matematikos ir gamtos mokslų fakulteto magistrantūros studento Dagnio Šlapelio (vadov. Danutė Vaičiukynienė, Leononas Jakevičius, Vitoldas Vaitkevičius) darbas „Ultragarso įtakos ceolito A sintezei tyrimas“, kuriame studentas tirdamas statybose naudojamas medžiagas panaudojo Taikomosios fizikos magistrantūros studijų metu įgytas žinias. Moksliniame straipsnyje teigiama, kad dėl unikalių ceolito savybių, jų pritaikymo galimybės yra labai plačios – chemijos ir naftos pramonėje, medicinoje, gyvulininkystėje, o taip pat ir statybose (betono, tinko ir kitų medžiagų priedai). Atlikus tyrimą pripažinta, kad ultragarso taikymas ceolito A sintezėje lemia laiko, energijos ir kitų išteklių sąnaudų sumažinimą.

Trečiasis geriausias pranešimas – Dariaus Gudelio (vadov. Rasa Apanavičienė) tema „Netiesioginių investicijų į nekilnojamąjį turtą galimybės Lietuvoje“. Studentas darbe nagrinėjo netiesioginių investicinių instrumentų pranašumus ir trūkumus. Pasak D. Gudelio, labai svarbu atsižvelgti ir į tai, kad netiesioginių investicijų į nekilnojamąjį turtą sektorius Lietuvoje veikia tik nuo 2008 metų. Darbo išvadose teigiama, kad nekilnojamo turo fondai sėkmingai veikia todėl, kad jų veikla grindžiama griežtomis taisyklėmis ir yra orientuota į stambius investuotojus. Iš analizuotų keturių nekilnojamo turto fondų Lietuvoje nei vienas neturi neigiamo rezultato.

Šiais metais konferenciją organizavo SAF Statybinių medžiagų katedra. Konferencijos pirmininkas – prof. Vitoldas Vaitkevičius, sekretorius – doc. Algirdas Augonis.

Pranešimų medžiagą galite rasti ČIA.