Kauno technologijos universiteto (KTU) Pedagogikos centro vadovė prof. dr. Eglė Staniškienė, KTU tyrėja dr. Rasa Erentaitė ir Lietuvos sporto universiteto (LSU) studijų prorektorė prof. dr. Jūratė Požerienė dalyvavo susitikime su Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) ekspertais, vykdančiais projektą „Mokyklinio ugdymo išteklių užtikrinimas: politikos skaitmeninei švietimo transformacijai ir mokytojų pasirengimui ateičiai“. Projektu siekiama padėti šalims modernizuoti mokyklinio ugdymo sistemas ir pritaikyti jas skaitmeninės visuomenės poreikiams.
Susitikimas, vykęs Nacionalinėje švietimo agentūroje (NŠA) vasario 13 d., subūrė edukologijos tyrėjus ir pedagogų rengimo centrų atstovus. Jo metu aptartos Lietuvoje vykdomos iniciatyvos, skirtos mokytojų kompetencijų stiprinimui ir skaitmeninio švietimo plėtrai. EBPO ekspertams taip pat pristatytos KTU, MRU, LSU ir VIKO konsorciume (toliau – Konsoliduoto pedagogų rengimo centras) įgyvendinamos nacionalinės pedagogų kvalifikacijos tobulinimo programos – nuo STEAM ugdymo ir matematikos mokymo iki skaitmeninių technologijų taikymo ugdymo procese.
Pedagogų rengimas: daugiau bendradarbiavimo ir dėmesio skaitmeninėms kompetencijoms
KTU Pedagogikos centro vadovė prof. dr. E. Staniškienė susitikime pristatė pedagogų rengimo situaciją Lietuvoje bei Konsoliduoto pedagogų rengimo centro veiklą. Pasak jos, ekspertus ypač domino pedagogų rengimo reglamentavimas ir aukštųjų mokyklų galimybės lanksčiai formuoti bei įgyvendinti studijų programas.
„Ekspertai domėjosi, kiek aukštosios mokyklos turi lankstumo rengiant pedagogus ir kaip organizuojamas kvalifikacijos kėlimas. Juos nustebino, kad Lietuvoje veikia daug akredituotų kvalifikacijos tobulinimo programų teikėjų“, – teigė ji.
Tyrimai apie skaitmeninį mokymąsi ir mokinių pasiekimų analitiką
KTU tyrėja dr. R. Erentaitė susitikimo metu pristatė mokslinius tyrimus ir analitinius įrankius, padedančius geriau suprasti skaitmeninio mokymosi procesus ir mokinių pasiekimus.
„Moksliniai tyrimai leidžia įvertinti, kiek efektyvūs yra skaitmeniniai ugdymo sprendimai ir kokiomis aplinkybėmis juos tikslinga taikyti. Jie taip pat padeda nustatyti, kokių kompetencijų reikės mokytojams ir kokios metodinės priemonės galėtų padėti efektyviai taikyti skaitmenines technologijas ugdymo procese“, – teigia dr. R. Erentaitė.
Ji taip pat pristatė mokinių pasiekimų analitikos įrankį NO-GAP, leidžiantį mokyklų vadovams stebėti apibendrintus mokinių pasiekimus, jų pokyčius laike bei palyginti savo mokyklos rezultatus su savivaldybės ar šalies kontekstu.
Anot tyrėjos, skaitmeninio švietimo sprendimai Lietuvos mokyklose kol kas taikomi nevienodai.
„Vienur mokytojai jau įgudę derinti tradicines ir skaitmenines mokymosi aplinkas, kitur dar tik pradedama su jomis nuosekliai dirbti. Kol kas dar tik atsirenkama, kurie sprendimai veikia ir kokiomis aplinkybėmis juos verta taikyti. Kaip mokslininkai, šiuo klausimu galime padėti – atliekame tyrimus su besimokančiaisiais, analizuojame realiu laiku užfiksuotą jų įsitraukimą, pažangą bei mokymosi patirtis, o tai leidžia įvertinti skaitmeninių sprendimų efektyvumą“, – sako R. Erentaitė.
Kokias kompetencijas turės ugdyti ateities pedagogai?
LSU studijų prorektorė prof. dr. J. Požerienė pabrėžia, kad aukštosios mokyklos turi svarbų vaidmenį rengiant pedagogus darbui skaitmeninėje ugdymo aplinkoje.
Pasak jos, šios kryptys numatytos ir Konsoliduoto pedagogų rengimo centro veikloje – planuojama kurti magistrantūros studijų programą „Skaitmeninė didaktika“ bei plėtoti modernias tyrimų ir ugdymo erdves.
„Remiantis „DigCompEdu“ modeliu, pedagogams šiandien ypač svarbios skaitmeninės didaktikos ir dirbtinio intelekto raštingumo, kritinio mąstymo, informacinio raštingumo, ugdymo personalizavimo bei bendradarbiavimo kompetencijos“, – pažymi prof. dr. J. Požerienė.
Anot jos, tokie susitikimai su EBPO ekspertais leidžia Lietuvai įsivertinti savo švietimo sistemą tarptautiniame kontekste ir skatina pereiti nuo kiekybės prie kokybės. EBPO rekomendacijos taip pat tampa svarbiu pagrindu atnaujinant pedagogų rengimo programas ir stiprinant švietimo politikos sprendimus.