Šiemet jubiliejinė, 30-oji tarptautinė mokslinė konferencija „Mechanika 2026“, organizuojama Kauno technologijos universiteto Mechanikos inžinerijos ir dizaino fakulteto (KTU MIDF), pirmą kartą vyko bendradarbiaujant su tarptautine konferencija LIMACON – „Advanced Hybrid Lightweight Materials and Technologies for the Global Circular Economy“, kurią organizavo Balstogės technikos universitetas (Lenkija).
Bendras „Mechanika 2026“ ir LIMACON formatas tapo svarbiu žingsniu stiprinant Lietuvos ir Lenkijos mokslinį bei technologinį bendradarbiavimą. Pirmą kartą dvi tarptautinės konferencijos suvienijo savo programas, sukurdamos bendrą platformą mokslininkams, inžinieriams, verslo atstovams ir inovacijų organizacijoms diskutuoti apie pažangių medžiagų, mechanikos inžinerijos, skaitmeninės gamybos, dirbtinio intelekto ir žiedinės ekonomikos aktualijas.
Konferencijoje dalyvavo mokslininkai, tyrėjai, pramonės, viešojo sektoriaus ir inovacijų organizacijų atstovai iš Lietuvos, Lenkijos, Vokietijos, Latvijos ir Estijos. Tarptautinė dalyvių sudėtis bei tarpdisciplininė programa sudarė puikias sąlygas ne tik dalytis mokslo pasiekimais, bet ir stiprinti ilgalaikius ryšius tarp akademinės bendruomenės ir pramonės. Renginys tapo platforma diskusijoms apie tai, kaip pažangios medžiagos, skaitmenizavimą ir tarptautinis bendradarbiavimas gali prisidėti prie konkurencingos, tvarios ir atsparios Europos pramonės kūrimo.
Ateities pramonės kryptys
Pirmojoje konferencijos sesijoje daug dėmesio skirta tarpvalstybiniam bendradarbiavimui ir regionų atsparumui. Diskutuota apie universitetų, verslo ir viešojo sektoriaus partnerystes, kurios leidžia greičiau kurti inovacijas ir efektyviau įgyvendinti tarptautinius mokslinių tyrimų projektus. Taip pat pristatyta Lietuvos sumaniosios specializacijos strategija bei aptartos naujos bendradarbiavimo galimybės tarp Baltijos regionų ir kitų Europos Sąjungos šalių.
Antrojoje sesijoje daugiausia dėmesio skirta lengvųjų konstrukcijų inžinerijai ir jos vaidmeniui siekiant tvaresnės pramonės. Pranešėjai pristatė Europos lengvųjų konstrukcijų tinklo iniciatyvas, skaitmeninių inovacijų ekosistemų plėtrą bei Lietuvos gamybos sektoriaus patirtį diegiant pažangias medžiagas ir efektyvesnius gamybos sprendimus.
Trečioji konferencijos dalis buvo skirta biožaliavoms, kompozitinėms medžiagoms ir žiedinės ekonomikos sprendimams. Aptarti kompozitų perdirbimo būdai, klimato neutralumo siekiančių tyrimų centrų veikla bei naujos kartos biologinės kilmės medžiagos, kurios ateityje galėtų pakeisti tradicines statybos ir inžinerijos technologijas.
