-
-
universitetas
- Apie KTU
- Struktūra
- Universiteto taryba
- Senatas
- Rektoratas
- Akademinės etikos kolegija
- Darbo taryba
- Profesinė sąjunga
- Universiteto projektai
- Veiklos dokumentai
- studijos
- fakultetai
- biblioteka
- kontaktai
„Norint parengti konkurencingus darbo rinkoje specialistus, universiteto dėstytojui nebepakanka vakarykštės dienos žinių ir darbo metodų“, – teigia KTU Tekstilės inžinerijos studijų programos docentė, kuri kovo mėnesį, kartu su profesoriumi Rimvydu Milašiumi, lankėsi Šveicarijos Konfederacijos Medžiagų tyrimo centre „Empa“.
– Visai neseniai lankėtės Šveicarijoje. Kokie buvo kelionės tikslai?
– Daiva Mikučionienė (D.M.): Vizitas į Šveicariją buvo suplanuotas vykdant Lietuvos-Šveicarijos partnerystės programos projektą „Padidinto nedegumo tekstilės medžiagų iš durpės pluošto kūrimas“. Tai – pirmoji KTU mokslininkų stažuotė Šveicarijos Konfederacijos Medžiagų tyrimo centre „Empa“, kurios metu buvo atliekami durpės pluošto, apdoroto įvairiomis medžiagomis, degumo tyrimai.
– Kokį įspūdį paliko tyrimų centras „Empa“? Ar teko prisiliesti prie išskirtinės įrangos, su kuria dar nebuvo tekę dirbti Lietuvoje?
– D.M.: Įspūdis stulbinantis. Tai – labai turtingos šalies, labai turtingas tyrimų centras. Jo metinė tyrimų apyvarta siekia 200 mln. eurų. St.Galenas, kuriame įsikūręs vienas iš „Empa“ padalinių, yra pasaulinio garso tekstilės mokslo ir dizaino centras. Tyrimų įranga, skirta tekstilės medžiagų bandymams bei naujų inovatyvių medžiagų kūrimui, yra aukščiausio pasaulinio lygio, tad kiekvienas įrenginys, su kuriuo teko dirbti, buvo mums žinomas tik iš literatūros ar parodų.
Įgyta patirtis yra neįkainojama. Be kita ko, tai labai motyvuoja nesustoti, judėti pirmyn, nepaisant pasitaikančių laikinų sunkumų.
– Papasakokite plačiau apie „Padidinto nedegumo tekstilės medžiagų iš durpės pluošto kūrimas“ projektą.
– D.M.: Šis projektas yra orientuotas į Šveicarijos bendradarbiavimą su Rytų Europos šalimis ir skirtas naujų kompetencijų ugdymui.
Projektas 80 proc. finansuojamas Šveicarijos vyriausybės, tačiau koordinuojamas KTU, projekto vadove esu aš. Projekto metu apjungiamos Lietuvos tekstilininkų patirtis ir žinios su Šveicarijos tekstilininkų naujausiais mokslo pasiekimais. Projekte sprendžiami tvarių ekologiškų tekstilinių pluoštų funkcionalumo ribų plėtimo klausimai.
– Kodėl verta spręsti šiuos klausimus?
– D.M.: Tvari plėtra yra įtraukta į Lietuvos Ūkio ministerijos (kaip ir visos ES) prioritetinius planus. Todėl visame pasaulyje, taip pat neatsiliekame ir mes, stengiamasi pramonę pakreipti atsinaujinančių resursų linkme. Sintetiniai pluoštai leidžia pasiekti įvairius funkcionalumo tikslus, tačiau tai nėra ekologiniai pluoštai. Todėl ir ieškoma, kaip natūraliems ekologiniams pluoštams suteikti papildomas funkcines savybes, kuriomis jie įprastai nepasižymi.
– Kaip, tokiais inovatyviais sprendimais, jie saugo gamtą?
– D.M.: Durpės pluoštas yra natūralus pluoštas, gaunamas iš savaime atsinaujinčių resursų, jam užauginti nereikia naudoti pesticidų ir herbicidų, kurių dideli kiekiai naudojami auginant medvilnę. Tekstilės atliekos (gamybinės bei mūsų dėvimi drabužiai) yra didelė ekologinė problema. Toli gražu ne kiekvieną sintetinį gaminį galima perdirbti ar utilizuoti be žalos gamtai, o durpės pluoštas yra natūraliai suyrantis.
– Kuo naudingi tokie projektai/išvykos dėstytojams?
– D.M.: Tokio bendradarbiavimo su aukščiausio pasaulinio lygio tyrėjais metu ne tik įgyjamos naujos žinios bei patirtis, bet ir gerokai prasiplečia akiratis. Tai būtina, norint žengti koja kojon su ateitį kuriančiais mokslo ir pramonės pasiekimais. Norint parengti konkurencingus darbo rinkoje specialistus, universiteto dėstytojui nebepakanka vakarykštės dienos žinių ir darbo metodų.
Prof. Rimvydas Milašius (R.M.): Šiuo metu didelis dėmesys skiriamas studijų kokybės gerinimui. Tokie projektai ir stažuotės ir yra studijų kokybės gerinimo pagrindas. Manau, kad geras universiteto dėstytojas neturėtų būti tik „knyginiu“ specialistu. Neturint asmeninės praktinės patirties, žinių perdavimas studentams yra labai ribotas. O ką jau kalbėti apie studento sudominimą moksline, tiriamąja veikla.
– Minėjote, jog tai yra dviguba nauda: dėstytojams bei studentams. Kokios galimybės atsiveria studijuojantiems?
– R.M.: Kadangi tai yra „pilotinis“ projektas, kurio metu yra formuluojamos problemos bei ieškomi keliai joms spręsti, yra planuojama pratęsti projektą, įtraukiant į jo veiklas magistrantus ir doktorantus. Tokiu būdu praktiškai pakeltume tiek magistrantūros, tiek doktorantūros studijų kokybę. Be to, dalyvavimas projektuose ugdo būsimus lyderius.
D.M.: Studentų praktika tokio aukšto lygio tyrimų centre būtų naudinga ir kaip asmeninė patirtis, įgytos naujos žinios bei gebėjimai, praplėstas akiratis, o taip pat ir puiki galimybė susipažinti su motyvuotais studentais iš viso pasaulio, besistažuojančiais „Empa“ centre. Žmonės, su kuriais teko drauge dirbti, labai draugiški ir bendruomeniški. Labai linkėčiau įvairių pakopų studentams išnaudoti tokias tarptautinių mainų galimybes.
