Universitetų rektoriai susitiko LURK posėdyje Šiauliuose

LURK Teisės komiteto pirmininkė Jūratė Šuminienė pristatė naujojo Darbo kodekso projekto svarstymą jį rengusioje darbo grupėje. Anot pranešėjos, pagrindinis dėmesys diskusijoje buvo skirtas bendrojo lavinimo įstaigoms. LURK pateiktųjų 15 pastabų dėl Darbo kodekso projekto straipsnių, susijusių su aukštųjų mokyklų reikalais, darbo grupė nesvarstė. Tačiau buvo pažadėta, kad į pastabas ir aukštojo mokslo specifiką bus atsižvelgta. Rektoriai įpareigojo Teisės komitetą kreiptis į Vyriausybę, kad būtų sudaryta galimybė LURK susipažinti su galutiniu dokumento projektu, kuriame atsispindėtų pateikti pasiūlymai.

LURK, įvertindama, jog Brazilija itin didelį dėmesį skiria jaunimo studijoms užsienio universitetuose, nusprendė kreiptis į Švietimo ir mokslo ministeriją, skatindama ją palaikyti tarpvalstybinės sutarties tarp Lietuvos ir Brazilijos pasirašymą dėl dalyvavimo „Mokslas be sienų“ programoje. Tokia sutartis sudarytų sąlygas Brazilijos mokantiems už mokslą studentams atvykti ir į Lietuvą.

Posėdyje buvo pristatyti LR akademinės etikos kontrolieriaus tarnybos bei grupės Seimo narių pateikti pasiūlymai administraciniu pažeidimu pripažinti mokslo darbų pirkimą, pardavimą ir jų pateikimą švietimo įstaigoms. LURK pripažino, jog problema egzistuoja, ypač studijų procese, tad teisinis pagrindimas gal ir galėtų turėti teigiamos įtakos problemos spendimui. Teisės komitetas įpareigotas suformuluoti LURK poziciją šiuo klausimu, atsižvelgiant į jau galiojančius įstatymus.

LURK įvardino teisines problemas, susijusias su studentų praktika: kaip prižiūrimi praktikantai ir kas turėtų kompensuoti studentų patiriamas papildomas išlaidas (transportas, nakvynė ir pan.). LURK šiuo klausimu tikisi valstybinio sprendimo, nes pavyzdžiai rodo, jog kai kuriose šalyse yra priimti net Praktikos  įstatymai, numatantys, kad visas papildomas išlaidas kompensuoja valstybė. Universitetams tokios išlaidos yra nepakeliamos.

Posėdyje po diskusijų vieningai pritarta LURK deklaracijos Dėl mokslo rezultatų vertinimo projektui. Joje skelbiama, kad Konferencija:

– prisijungia prie iškiliausių pasaulio mokslininkų ir tyrimus darančių bei jų rezultatus vertinančių organizacijų, pritariančių San Francisko deklaracijos dėl Mokslinių tyrimų rezultatų vertinimo: išmaniau vertinti mokslo rezultatus (San Francisco Declaration on Research Assessment: Putting science into the assessment of research), paskelbtos 2012 m. gruodžio 16 d., nuostatoms;

– visiškai palaiko svarbiausią San Francisko deklaracijos nuostatą, kad mokslinės veiklos rezultatai neturi būti vertinami tik pagal mokslinių rezultatų publikacijas tam tikruose moksliniuose žurnaluose (pav. Journal Impact Factors duomenų bazė), o rezultatais laikytini taip pat ir įvertinti tyrimų duomenys, reagentai, programinė įranga, intelektinė nuosavybė bei gerai parengti jaunieji mokslininkai;

– laikosi nuostatos, kad tyrimai universitetuose vykdomi pasaulio pažinimui gilinti ir yra svarbiausia prielaida gerai absolventų kokybei, o tyrimų rezultatai nukreipiami visokeriopai visuomenės gerovei kurti, ugdyti jos narius kultūriškai ir dvasiškai, stiprinti taiką ir demokratišką gyvenseną, tausoti ir puoselėti  gamtą bei tiems tikslams skirtai technologinei plėtrai;

– LURK kreipiasi į Lietuvos mokslo tyrimus planuojančias ir finansuojančias bei koordinuojančias ir rezultatus vertinančias organizacijas bei tyrimus darančias ir mokslo publikacijas viešinančias  institucijas ir tyrėjus ragindama jas įtvirtinti San Francisko deklaracijos dėl Mokslinių tyrimų rezultatų vertinimo: išmaniau vertinti mokslo rezultatus nuostatas teisiniuose aktuose ir tvarkyboje.

Universitetų vadovai taip pat aptarė Europos aukštojo mokslo erdvės ministrų Jerevano konferencijos rezultatus, išsamiai pristatytus joje dalyvavusio LURK studijų komiteto pirmininko Giedriaus Viliūno. Buvo aptarti Ministrų susitarimai dėl Europos aukštojo mokslo erdvės tolesnės plėtros.

Ypatingas dėmesys buvo atkreiptas į Lietuvos padėtį toje Erdvėje gerai matomą Bolonijos proceso įgyvendinimo ataskaitoje. Neramina keletas faktų – doktorantų skaičius Lietuvoje yra dvigubai mažesnis, nei Europos aukštojo mokslo erdvės vidurkis; trečios pakopos (doktorantūros) studijas tęsiančių II pakopos absolventų (magistrų)  procentas yra pats mažiausias Europoje; doktorantūros studijų trukmė yra didžiausia Europoje; vienintelėje Europoje (šalia Balkanų šalių) viešasis finansavimas studijoms skirstomas išskirtinai pagal ankstesnio mokymosi rezultatus. Nutarta parengti raštą Lietuvos švietimo ir mokslo ministerijai su pasiūlymais, kaip gerinti padėtį.

LURK posėdyje buvo išklausyta Lietuvos aukštojo mokslo asociacijos bendram priėmimui organizuoti (LAMA BPO) prezidento, KTU studijų prorektoriaus Prano Žiliuko ataskaita apie asociacijos veiklą praeitais metais ir veiklos planus kitiems mokslo metams. Buvo atkreiptas dėmesys į Asociacijos finansines problemas ir valstybės paramos būtinumą, dėl ko nutarta kreiptis į Švietimo ir mokslo ministeriją. Ataskaitai buvo pritarta.

Nemažai diskusijų sukėlė KTU rektoriaus Petro Baršausko iškeltas klausimas dėl informacijos pateikimo apie dirbančius kitose darbovietėse. Nutarta kreiptis į Švietimo ir mokslo ministeriją raštu, prašant, kad Pedagogų registras teiktų reikalingą informaciją apie pedagogų darbovietes suinteresuotiems universitetams.