Lietuvių mokslininkų atlikta klinikinė studija ir pagal jos rezultatus parašytas straipsnis apie sunkiai pažeistų žmogaus smegenų sutrikdymų gydymo naujas galimybes pelnė pripažinimą JAV: jis ne tik publikuotas JAV Neurochirurgų kongreso (angl. The Congress of Neurological Surgeons) prestižiniame žurnale „Neurosurgery“, bet ir pelnė „Neurochirurginės intensyvios terapijos Oskarą“ šios medicininės organizacijos kasmetinio susitikimo Bostone generalinės sesijos metu. Už geriausią metų mokslinį straipsnį buvo apdovanotas vienas jo autorių Kauno technologijos universiteto (KTU) Sveikatos telematikos mokslo instituto vadovas ir mokslininkas profesorius Arminas Ragauskas.
JAV Neurochirurgų kongreso apdovanojimai teikiami kiekvienais metais 4-5 žmonėms pagal skirtingas specialybes. Lietuvių mokslininkų komandos veikla buvo įvertinta neurotraumos ir intensyviosios terapijos srityje.
JAV publikuotame straipsnyje apie atliktą klinikinę studiją kartu su kolegomis profesorius A. Ragauskas pademonstravo, kaip kominių pacientų su sunkiais smegenų sužeidimais vienas ilgiausias smegenų kraujotakos autoreguliacijos sutrikdymas žaloja smegenis ir lemia pacientų mirtis. Šie klinikiniai moksliniai rezultatai keičia esamą paradigmą – suvokimo lygį apie pažeistų smegenų veiklą.
„Atlikdami tyrimus pastebėjome, kad galima valdyti smegenų autoreguliacijos sutrikdymus, juos reikia kiek įmanoma sutrumpinti“, – pastebi KTU profesorius.
Nauja paradigma medicinoje
Respublikinėje Vilniaus universitetinėje ligoninėje atlikdami klinikinę studiją su trauminiais pacientais, prof. A. Ragauskas su kolegomis išsiaiškino, kaip galima valdyti smegenų kraujotakos autoreguliacijos sutrikdymus siekiant ne tik sumažinti pacientų su sunkiais smegenų sužeidimais mirštamumą, bet ir siekiant kuo efektyvesnės intensyviosios terapijos.
KTU mokslininkas pasakoja, kad remiantis visuotinai pripažintu suvokimu, būtina reaguoti tiek į trumpesnius, tiek į ilgesnius smegenų sutrikimus ir, į visus juos atsižvelgiant, daryti integruotus diagnostinius ir prognostinius sprendimus.
„Mūsų atlikti tyrimai parodė, kad, gydant pacientą ir siekiant išvengti mirties, svarbu identifikuoti vienintelį ilgai trunkantį smegenų kraujotakos autoreguliacijos sutrikdymą bei kuo greičiau atstatyti individualiam pacientui optimalią smegenų kraujotaką“, – teigia A. Ragauskas.
Pasak profesoriaus, supratus, kad vyksta toks sutrikdymas, reikia kuo skubiau (per porą minučių) imtis gydymo priemonių ir padaryti šį patologinį procesą (antrinį smegenų sužeidimą) kuo trumpesnį.
„Reikia realiame laike stebėti smegenų kraujotaką ir jose vykstančius pakitimus. Mūsų sukurtos technologijos leidžia matyti, kas vyksta pažeistose smegenyse intensyvios terapijos metu ir išvengti per ilgų ir mirtinai pavojingų kraujotakos sutrikimų“, – pažymi A. Ragauskas.
Apdovanojimas – už ilgametį darbą
Prestižinis JAV Neurochirurgų kongreso apdovanojimas KTU profesoriui buvo netikėtumas. Nors darbai buvo atlikti ir straipsnis buvo rašomas kartu su kolegomis, A. Ragauskas, pagal JAV tradiciją, vienintelis apdovanotas už unikalią darbo patirtį sveikatos mokslų srityje.
Prie klinikinės studijos prisidėjo visa mokslininkų ir tyrėjų komanda: Vilniaus universiteto profesorius Saulius Ročka, Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės neurochirurgas Aidanas Preikšaitis, KTU mokslų daktarai Vytautas Petkus, Solventa Krakauskaitė ir Romanas Chomskis. Taip pat svariai prisidėjo Harvardo ir Belfasto universitetų profesorius, KTU garbės daktaras Teodoro Forcht Dagi.
Mokslininkas A. Ragauskas prisimena, kad idėja atlikti tokius tyrimus kolegoms dr. V. Petkui ir neurochirurgui A. Preikšaičiui kilo Singapūre vieno pasaulinio kongreso metu. Tačiau prireikė kelių metų laiko, kol kartu su bendraminčiais buvo suorganizuota klinikinė studija, gautas finansavimas, surinktas reikiamas kiekis pacientų duomenų ir atlikta analizė, patvirtinanti iškeltas mokslines hipotezes.
„Tai yra puikus pavyzdys, kaip Lietuvoje galima generuoti pasaulinės klasės mokslą, dirbant kartu technologams ir medikams“, – sako prof. A. Ragauskas.