Statistika rodo, kad apie 70 proc. vadovų savo kasdieniame darbe jaučia vienatvę. Didelė atsakomybė, nuolatinis spaudimas priimti sprendimus, tinkančius tiek organizacijai, tiek komandai, tampa nematoma našta. Specialistai įsitikinę, kad nuo vienatvės vadovus gydo atvirumas, empatija bei pasitikėjimas komandos nariais.
Dažniausiai vadovams kyla iššūkių priimant sprendimus, kurie patinka ne visiems, bet daro įtaką daugeliui. E. Baltos teigimu, tai gali kelti izoliacijos jausmą, nes vadovas ne visada savo abejonėmis ar baimėmis gali pasidalinti su kolegomis.
„Šiame kelyje neretai jiems padeda galimybė pasidalinti atsakomybe – jei yra pasitikėjimas kolegomis, jiems suteikiama daugiau erdvės priimti sprendimus, jie jaučiasi įgalinti ir labiau atsakingi už rezultatą, tad ir atsakomybės našta vadovui tampa ne tokia sunki“, – pastebi E. Balta, „Ignitis grupė“, vienos iš „KTU WANTed karjeros dienos 2025“ partnerės, atstovas.
Kauno technologijos universiteto (KTU) Strateginių partnerysčių prorektorė prof. dr. Edita Gimžauskienė priduria, kad iššūkių kyla ir dėl organizacijose bei valstybės institucijose pastebimo susiskaldymo – riboto gebėjimo mąstyti sistemiškai.
„Tai lemia kylančią vidinę konkurenciją, priimamus trumpalaikius sprendimus ir neefektyviai naudojamus išteklius. Akivaizdu, kad tradiciniai vadybos modeliai nebepajėgūs tvarkytis su šiandienos geopolitiniais, technologiniais ir socialiniais iššūkiais, todėl reikalingas naujas vadybos konceptas“, – sako prof. dr. E. Gimžauskienė.
Šiandien nuolat kintant darbo aplinkai ir kylant globalioms problemoms, vadovai, vystydami įmonių strategijas ir priimdami sprendimus, turi mąstyti plačiau bei matyti visas suinteresuotąsias šalis – partnerius, tiekėjus, klientus, technologijų kūrėjus, reguliuotojus ir konkurentus.
„Matydami šiuos aspektus, vadovai gali efektyviau paskirstyti resursus per partnerystes ir taip užtikrinti atsparumą. Kuriant tokį vadybos modeliai, komandų lyderiams svarbiausiomis savybėmis išlieka autentiškumas ir atvirumas, drąsa parodyti pažeidžiamumą ir galimybę suklysti, bet tuo pačiu išlaikyti aiškias ribas“, – teigia prof. dr. E. Gimžauskienė.
Veikiant ekosistemoje nemažiau svarbu yra pasitikėjimas vidine ir išorine aplinka. Nepasitikėjimas kyla iš noro kontroliuoti, konkurencijos, baimės prarasti pranašumą ar autoritetą, todėl pastangas nukreipus į konkuravimą, nelieka laiko tikslų siekimui ir vystymui. Visas šias savybes vadovai gali išsiugdyti, o vienas iš būdų – vadovams skirtos studijos. Taip pat svarbus ir darbdavių indėlis į vadovų švietimą.
„Savo organizacijoje daug dėmesio skiriame ne tik techninėms vadovų kompetencijos, bet ir asmeniniam tobulėjimui – nuo mentorystės programų iki vadovavimo mokymų. Ypatingai svarbu, kad vadovai mokytųsi vieni iš kitų – dalijimasis patirtimi su kolegomis dažnai yra efektyvesnis už bet kokį teorinį kursą“, – kalba E. Balta.
