Verslumą skatinančių programų sėkmės formulė – ar ji jau sukurta?

Pirmieji verslumo mokymai pradėti prieš 60 metų prestižinėje Harvardo mokykloje Jungtinėse Amerikos Valstijose (JAV) kaip siekis padėti iš karo grįžusiems kariams sėkmingai integruotis į visuomenę. Šiais laikais formuoti verslininkams būdingus įgūdžius galima verslo mokyklose ar mokymuose, organizuojamuose visame pasaulyje. Tačiau Kauno technologijos universiteto (KTU) mokslininkai sako, kad, nepaisant mokymų ir juose pateikiamos informacijos gausos, vis dar aiškinamasi, koks yra jų sėkmės receptas.

Verslumo mokymų organizavimo sėkmės formulės jau beveik dvejus metus ieško ir „Erasmus+“ Strateginių partnerysčių aukštajame moksle projekto ENTRANCE (angl. Enhancing the ENTRepreneurial mindset of non-business Academics in Europe) mokslininkai. Pagrindinis jų tikslas – sukurti ir ištestuoti virtualią verslumo mokymų programą MOOC platformoje, skirtą STEAM srities akademikams-dėstytojams ir studentams. Lietuvą šiame projekte atstovauja doc. dr. Aušra Rūtelionė ir Eglė Vaičiukynaitė, KTU Ekonomikos ir verslo fakulteto tyrėjos. Projekte kartu dirba mokslininkai, verslo ir inovacijų centro ekspertai iš Kipro, Portugalijos ir Graikijos.

KTU nuo 2009 m. bendradarbiaudamas su projekto koordinatoriumi „Grantxpert Consulting Limited“ (GX) bei „University of Beira Interior“ (UBI)  įgyvendino jau penkis bendrus verslumo srities projektus. Šiuose projektuose savo verslo idėjas vystė bei jas į rinką įvedė daugiau nei 200 jaunųjų verslininkų.

Mokymų programa testuojama ir tobulinama

KTU tyrėjų ir dėstytojų-ekspertų bei užsienio partnerių sukurta virtuali tarptautinė verslumą skatinanti mokymų programa šių metų vasaros pradžioje buvo išbandyta keturiose šalyse: Lietuvoje, Kipre, Portugalijoje, Graikijoje. Pirmieji pozityvūs atsiliepimai rodo, kad verslumą skatinančių mokymų poreikis tarp ne verslo akademikų – ryškus, tačiau nuolat reikalaujantis įtraukiančių mokymų metodų, naujų technologijų bei hibridinio mokymų formato užtikrinimo.

„Manau, kad viena svarbiausių sėkmingų verslumo mokymų dalių yra ryšys su dėstytojais ir studentais. Tuomet galima suprasti jų poreikius, suprasti, kokia tema jiems yra aktualiausia ir taip pateikti taikliausius pavyzdžius. Patirtis rodo, kad kai studentai turi aiškų tikslą, jie mokymuose yra aktyvesni, o mokymosi procesas yra sklandesnis. Be to, emocinis ryšys tarp mokymų turinio ir studentų buvo ryškiausias jiems pristatinėjant verslo modelio dalis iš verslo modelio paveikslo”, – entuziastingai pasakoja projekto ekspertė, lektorė Dr. Raysa Geaquinto Rocha, UBI, Portugalija.

UBI mokymuose Portugalijoje dalyvavusi studentė Ana Lucia Lima taip pat džiaugiasi įgyta patirtimi: „Šio kurso metu gebėjau apžvelgti įvairias galimybes, kaip suderinti savo startuolio tikslus ir konsoliduoti siūlomą produktą. Be to, galėjau išmokti įvairių technikų, kaip vystyti idėjas apie verslą ir rasti būdus kaip jas įgyvendinti“.

Mokymų dalyviams – inovatyvus formatas

Projekto ekspertė Lietuvoje, KTU darbuotoja Eglė Vaičiukynaitė pastebi, kad verslumą skatinančios iniciatyvos studijų procese yra ypač svarbos. Nors visiems tinkančio sėkmės recepto mokymų formatui vis dar nėra, tarptautinio projekto ENTRANCE komandai savąją sėkmės formulę, atrodo, pavyko rasti.

„Dinamišką verslo pasaulio aplinką mums leido sukurti tiek mokymų turinys ir formatas, tiek dalyvių įvairovė bei jų patirtis. Mokymų turinys buvo kruopščiai atrinktas, o užduotys buvo vykdytos skirtingose komandose tam, kad kiekvienas dalyvis gautų reikiamą kiekį teorinių žinių ir praktinių įgūdžių“, – įspūdžiais dalijasi E. Vaičiukynaitė.

Mokymų metu dalyviai buvo supažindinti su sėkmingomis skaitmeninio bendravimo technikomis, remiantis Silicio Slėnio startuolių patirtimi bei skaitmeninėmis komunikacijos, bendravimo ir bendradarbiavimo platformų galimybėmis, kaip LinkedIn, Meetup.com ar Mural.co.­­ Mokymų turinys apėmė kelias svarbiausias temas, pavyzdžiui, kaip idėjas paversti verslu, kaip rasti tinkamą finansavimo šaltinį, kokias neuromarketingo žinias, įrankius bei dirbtinio intelekto sprendimus pritaikyti versle.

„Pavyzdžiui, remiantis neuromarketingo žiniomis grįstu modeliu inovatyviai prekei buvo kuriamos vizualinės žinutės, o jų efektyvumas patikrintas su neuromarketingo ir dirbtinio intelekto sprendimu. Tai leido užtikrinti dalyvių įsitraukimą, paskatinti jų kūrybiškumą ir sukurti konkurencinę aplinką, kuomet atsižvelgiant į dirbtinio intelekto sugeneruotus rezultatus buvo vertinama, kurios komandos žinutė yra efektyviausia“, – sako E. Vaičiukynaitė.

Šiuo metu tęstinė projekto ir mokymų platforma pristato net keletą modulių anglų, lietuvių kalbomis: „Turning ideas into business opportunities“ (liet. Idėjų pavertimas verslo galimybėmis), „Pitch your idea“ (liet. Pateikite savo idėją). Taip pat pateikiamas skaitmeninis įrankis savo verslo modeliui vystyti bei jaunųjų verslininkų iš Lietuvos, Kipro, Portugalijos ir Graikijos sėkmės istorijos video formatu. Vienas iš jų – Dovydas  Mutuliauskas, vieno sėkmingo startuolio iš Lietuvos „Ligence“ bendraįkūrėjas, kuris būsimiems verslininkams pataria nustoti sekti nuomonės formuotojus socialinėje erdvėje. Anot jo, tokio tipo platformose geriau sekti mokslininkus ir verslininkus.

Ekspertų, (verslo) kultūrų ir mokymų metodų įvairovė

Tarptautinė ENTRANCE projekto komanda ne tik įtraukė lektorius-ekspertus, pasiūlė hibridinį mokymų formatą, reaguojant į dabartinius dėl COVID-19 atsiradusius pokyčius, bet ir paskatino išbandyti neuromarketingo bei dirbtinio intelekto sprendimus.

„Mokymų komandoje kartu dirbo ilgametę patirtį verslumo mokymuose turinti ekspertė, mentorė bei viena iš “i2i” (angl. Ideas to Innovation – verslumo programa, sukurta ekspertų iš Kembridžo ir MIT) bendraįkūrėjų – dr. Orsolya Ihasz (Kranfeldo universitetas, Jungtinė Karalystė). Todėl verslumo skatinančiuose mokymuose dalyvavo ne verslo studijų srities akademikai ir jų studentai net iš penkių skirtingų Lietuvos mokymų institucijų”, – pasakoja projekto vadovė Lietuvoje doc. dr. A. Rūtelionė.

Tarptautinio projekto ENTRANCE mokymai Lietuvoje buvo organizuojami hibridiniu būdu: pirma mokymų dalis buvo organizuojama kontaktiniu būdu, antra – skirta individualiai patirčiai virtualios mokymų programos platformoje, o trečioji mokymų diena buvo organizuojama nuotoliu „Zoom“ platformoje.

Pasak E. Vaičiukynaitės, siekiant kurti savitą verslumą skatinančią mokymų programą ne verslo studijose, svarbu atsirinkti savo dėstomam moduliui tinkamiausius projekto ENTRANCE modulius ar jų dalis bei gerosios praktikos pavyzdžius. Šioms mokymų dalims rekomenduojama taikyti patirtinio mokymosi metodus.

„Siekiant mokymų dalyvius įtraukti ir įkvėpti, rekomenduojama pasitelkti kolegas-ekspertus su skirtinga verslumo ir skirtingų verslo kultūrų patirtimi. Be to, šių mokymų organizavimas kelių studijų modulių studentams atveria ne tik galimybes bendroms studentų verslo idėjoms, bet atveria naujas galimybes socialinio kapitalo auginimui”, – idėjomis dalinasi E. Vaičiukynaitė.

Tobulo recepto ingredientai: kūrybiškumu grįsti metodai ir neuromokslų žinios

ENTRANCE projekto komanda Lietuvoje kartu su KTU EDU_LAB kartu įgyvendino paskutinį renginį “Dėstyti chemiją, IT, ar architektūrą ir skatinti verslumą: jau misija įmanoma!”, kurio metu pristatė kūrybiškumu grįstus metodus ir jų naudą dėstant ir vystant verslo idėją net aštuonių aukštųjų mokyklų dėstytojams.

Anot renginio pranešėjos, KTU EDU_LAB ekspertės ir lektorės Neringos Dubauskienės, kūrybiškumo mokymams yra reikalinga bent viena diena. Nepaisant to, Neringa visus dalyvius įtraukė į interaktyvias veiklas, kurių metu dalyviams leido patirti visą kūrybiškumo procesą. Taip pat priminė dėstytojams, kad yra labai svarbu  ir patiems būti kūrybiškiems, gerai išmanyti patį procesą ir pasitikėti studentais.

E. Vaičiukynaitė pasidalino keliomis idėjomis, kurios lengvai gali būti pritaikomos dėstytojų kasdienybėje. Be to, kiekvienas mokymų dalyvis turėjo autentišką patirtį pabūti studento „kailyje“ ir jų akimis matyti verslumo tematikos skaidres, o jų žvilgsnis buvo fiksuojamas specialia nuotoline žvilgsnio sekimo technologija. Ši patirtis leido dėstytojams turėti ne tik savo asmeninę patirtį, tačiau ir matyti tą pačią informaciją savo kolegų akimis.

„Be galo įdomu analizuoti žvilgsnio sekimo rezultatus, nes labai aiškiai galime suprasti, jog žmonės tame pačiame turinyje mato skirtingus dalykus. Tokia patirtis leidžia dar geriau pažinti mokymų dalyvius ir sukurti dar aktualesnį turinį. Ne ką mažiau svarbus yra ir pačio dėstytojo nusiteikimas bei gera nuotaika, padedanti sukurti teigiamos emocijos atmosferą, skatinančią kūrybiškumą. Juk tai – neatsiejama nuo verslumo. Kaip pagerinti savo nuotaiką? Pabandykite 1 minutę palaikyti akių kontaktą su savo mylimu augintiniu, pavyzdžiui, šuniuku. Nustebsite, kaip puikiai tai veikia“, – patarimais dalijasi neuromarketingo ekspertė E. Vaičiukynaitė.

Sekite mus Facebook ir Linkedin

“Šis projektas finansuojamas remiant Europos Komisijai, „Erasmus+“ programos lėšomis, kurią Lietuvoje administruoja Švietimo mainų paramos fondas. Ši žinutė atspindi tik autoriaus požiūrį, todėl Komisija negali būti laikoma atsakinga už bet kokį jame pateikiamos informacijos naudojimą.”