CNG (ang. Compressed Natural Gas) – suslėgtos (suspaustos) gamtinės dujos. Chemiškai tai tos pačios gamtinės dujos, kurios naudojamos maistui ruošti namuose. Tačiau transporto priemonėse jos laikomos aukšto slėgio (200–250 bar) balionuose.
Tai degus dujų mišinys, kuriame dominuoja metanas. ISO apibrėžime „gamtinės dujos“ nurodomos kaip daugiausia metanas (>70%), su kitais angliavandeniliais ir inertinėmis priemaišomis. CNG technologiją galima laikyti mirusia Europoje. Naujų lengvųjų automobilių su šia degalų rūšimi nebegamina nei vienas Europos gamintojas – paskutiniai modeliai gaminti iki pernai metų vidurio (VAG grupėje).
Antrinėje rinkoje Lietuvoje jų pasisekimas ribotas dėl pačių dujų balionų galiojimo trukmės (15–20 metų be galimybės pratęsti galiojimą, kaip ir vandenilio balionų atveju), riboto užpildymo kolonėlių skaičiaus (6 Lietuvoje) ir kai kuriuose modeliuose naudojamo labai mažos talpos (iki 15 litrų) benzino bako. Šios degalų rūšies istorija Lietuvoje verta atskiros diskusijos.
LNG (ang. Liquefied Natural Gas) – suskystintos gamtinės dujos. Lietuvoje ypač atpažįstama dėl SGD terminalo sąvokos. Transportui LNG – tai gamtinės dujos, atšaldytos iki kriogeninių temperatūrų (–165 oC) ir laikomos kaip skystis termiškai izoliuotuose bakuose (diuaruose). LNG importo grandinėse metano dalis dažnai būna aukštesnė nei CNG atveju, o pačios LNG (kaip transporto kuras) paprastai turi mažiau inertinių priemaišų.
Dėl sąlyginai sudėtingos bakų sistemos pasaulyje nebuvo pagamintas nei vienas serijinis LNG varomas lengvasis automobilis. Tiesiog tai būtų nepraktiška – visas bagažinės tūris būtų užimtas kriogeninių talpų, o automobilį palikus kelioms dienoms bakas būtų tuščias dėl dujų išgaravimo. Dokumentuose ir šnekamojoje kalboje santrumpa „SGD“ Lietuvoje dažnai reiškia būtent suskystintas gamtines dujas (LNG), nors techniniu požiūriu „suslėgtos gamtinės dujos“ irgi trumpinamos taip pat. Dėl to straipsniuose ir duomenų rinkiniuose šios dvi gamtinių dujų būsenos gali būti pateikiamos klaidinamai.
Svarbu, kad šios trys degalų rūšys yra skirtingos vertinant degalų bakų sistemas, papildomą įrangą, paruošiant degalus varikliui (išdujinimas, slėgio reduktoriai ir t.t.), tačiau visi šie degalai naudojami kibirkštinio uždegimo varikliuose.
Nagrinėjant minėtus atviruosius AB „Regitra“ ir LR Susisiekimo ministerijos duomenis galima pastebėti, kad Lietuvoje šiuo metu yra užregistruoti 164 lengvieji automobiliai, kurių degalų rūšis nurodyta „suskystintos gamtinės dujos“ (LNG), tačiau, kaip minėta, tokių automobilių niekada nebuvo (ir tikėtina nebebus) dėl didžiulių praktinių iššūkių ir nepatogumo. Juos techniškai būtų galima prilyginti automobiliams, varomiems vienaragio krauju.
Minėtuose atviruosiuose duomenyse galima rasti ir degalų rūšį – „biometanas“. Biometanas iš esmės yra tos pačios gamtinės dujos – jo pagrindinė sudedamoji dalis yra metanas (CH₄). Skirtumas slypi ne cheminėje sudėtyje, o kilmėje: įprastos gamtinės dujos yra išgaunamos iš požeminių telkinių (iškastinis kuras), o biometanas gaminamas iš organinių atliekų – pavyzdžiui, mėšlo, nuotekų dumblo ar maisto atliekų – anaerobinio skaidymo proceso metu.
Išvalytas biometanas gali būti tiekiamas į tą pačią dujų infrastruktūrą ir naudojamas transportui kaip CNG ar LNG. Kadangi gamtinės dujos ir biometanas yra identiška medžiaga (tiek cheminėmis, tiek fizikinėmis savybėmis), kyla abejonė dėl atskiros degalų rūšies įrašo pagrįstumo.
Vandenilis – galimybė nepagrįstai pasinaudoti valstybės paramos lėšomis?
AB „Regitra“ atviruosiuose duomenyse galima rasti mažiausiai 7 automobilius, kurie varomi vandeniliu, tačiau tik 4 iš jų turi dokumentuose nurodytą degalų rūšį „vandenilis“ ar „vandenilis/elektra“. Nagrinėjant AB „Regitra“ atviruosius duomenis galima pagrįstai teigti, kad 3 „Toyota“ vandeniliniai automobiliai registracijos dokumentuose kaip degalus turi įrašą „elektra“. Ši neteisinga registracija sudaro galimybę nepagrįstai pasinaudoti APVA paramos lėšomis, skirtomis gryniesiems elektromobiliams įsigyti.
Po kreipimosi į AB „Regitra“ dėl šios situacijos ir profesionalios diskusijos, AB „Regitra“ patvirtino, kad transporto priemonės registracijos metu duomenys į Lietuvos transporto priemonių registrą yra tik perkeliami iš registracijai pateiktų dokumentų. AB „Regitra“ nepriima sprendimo dėl duomenų turinio teisingumo.
Tai suponuoja, kad arba Lietuvoje de facto galioja kitų šalių įstatymai (pvz., kuriose vandeniliniai automobiliai priskiriami elektromobiliams) arba pateikiami klaidingi duomenys ekspertinėse išvadose įvežant automobilius iš trečiųjų šalių.
Vienintelis kada nors gamintas vandenilinis automobilis, kuris ginčytinai atitiktų Lietuvoje galiojantį grynojo elektromobilio apibrėžimą, yra „Honda“ CR-V e:FCEV, skirtas JAV rinkai. Lietuvoje šiuo metu nėra nei vieno tokio automobilio.
Neveikiantys saugikliai
Duomenis į Lietuvos transporto priemonių registrą teikia AB „Regitra“. Lietuvos transporto saugos administracija (LTSA) vykdo privalomąją techninę apžiūrą ir technines ekspertizes atliekančių įmonių priežiūrą. Šios organizacijos, įmonės ir įstaigos, veikiančios kartu, turėtų užtikrinti Lietuvos transporto priemonių registro veikimą.
