Pereiti prie turinio

Vilniuje – inovatyvios tekstilės ir tapybos darbų paroda „Linomagija I“

Svarbiausios | 2015-11-09

Spalio pabaigoje B.Grincevičiūtės memorialiniame bute-muziejuje „Beatričės namai“ atidaryta Kauno technologijos universiteto mokslininkės ir VTDKO dėstytojos Liucinos Kot ir KTU docentės E.Kumpikaitės inovatyvios tekstilės ir tapybos darbų paroda – „Linomagija I“.


 

Žinios apie linus siekia žilą senovę. Linai – senas natūralus tekstilinis pluoštas. Kitaip nei sintetiniai pluoštai, linas įrodo savo natūralų turtingumą ir neginčijamą patrauklumą, ar tai būtų sienų apmušalai, ar baldų audiniai.

Siekiant inovatyvių audinių dizaino pritaikymo kasdieniniam vartojimui, Liucina Kot su kolege sukurė naujos struktūros lininių audinių kolekciją, kurią galima pritaikyti audinių gamybai, unikalaus dizaino daiktų, drabužių, namų tekstilės kūrimui.

Idėja sukurti naujos struktūros lino audinius gimė panagrinėjus naujausias 2015-2016 metų tekstilės tendencijas. Naujoviško, inovatyvaus tekstilės dizaino lininių audinių kolekciją papildo tapybos darbų serija. Kaip staklėse audžiamas lino audinys, taip spalvos drobėje pina savus “ornamentus”, kurie tampa paveikslo raštais, – teigia dizainerė Liucina Kot. Dalį inovatyvių audinių kolekcijos įtakojo etnografinių buitinių audinių fragmentai bei raštai, galutiniame rezultate sukuriant visiškai naujos paskirties šiuolaikinę tekstilę.

Audiniuose bei paveiksluose dominuojančią baltą spalvą papildo mėlyna bei pilkšva spalvos. Kuriant audinių dizainą, spalvinį sprendimą iš dalies padiktavo etnografinių audinių spalvinės variacijos. Daugiau buvo koncentruojamasi ties šiuolaikinėmis tekstilės tendencijomis.

Pastarojo meto tekstilės tendencijose vyrauja natūralių pluoštų ir spalvų kryptys, nes jie yra ekologiški ir draugiški gamtai bei žmogaus organizmui, kas šiuolaikinėje pramonėje yra itin vertinama. Todėl kolekcijai pasirinktas lino pluoštas.

Linas – neatsiejama Lietuvos dalis. Jis taip dažnai ėmė „dalyvauti“ mūsų kasdienybėje, kad nekreipti į tai dėmesio tapo neįmanoma, jau nekalbant apie meilę šiam augalui, kuris po ilgo proceso, vadinamo „lino keliu“, „lino muka“, staklėse persikūnija į rūbą, kurį dėvėdamas jautresnis žmogus įvertina vėsų augalo prisilietimą. Linas – bene vienintelis mūsų augalas, nusipelnantis tokios pagarbos, kad būtų apdainuojamas daugelyje senųjų mūsų tautos dainų, o tokia pagarba linui teikiama todėl, kad jis mus rengia, puošia mūsų namus. Patarlėse akivaizdžiai deklaruojamas vertybinis požiūris į drabužius, apsirengimą, nenuogumą. Gausiose mįslėse apie linų darbus išaukštinami dar nepradėti doroti linai ir audimas. Linai įkūnija virsmo nuo gamtos iki kultūros idėją.

Paroda „LINOMAGIJA I“ B.Grincevičiūtės memorialiniame bute-muziejuje „Beatričės namai“ Vilniuje (A.Vienuolio g. 12-1) veiks iki lapkričio 11 d.

Autorė: Giedrė Dimavičienė