Kęstutis Kriščiūnas

Kęstutis Kriščiūnas (Lietuvos Respublika) – profesorius, habilituotas technologijos mokslų daktaras, KTU rektorius (1992-2000 m.).

K. Kriščiūnas 1977 m. ėjo KTU (buvęs KPI) Radiotechnikos ir Elektrotechnikos, nuo 1985 m. – Pramonės automatikos katedros vedėjo, o 1990-1992 m. – KTU mokslo prorektoriaus pareigas.

Mokslininko nuveikti darbai – svarus indėlis, pertvarkant Kauno politechnikos institutą į Kauno technologijos universitetą, integruojant geriausias Vakarų aukštųjų mokyklų mokslo ir studijų tradicijas.

Nuo 2000 m. K. Kriščiūnas vadovavo KTU Europos institutui, nuo 2002 m. buvo šio instituto Žano Monė katedros vedėjas, o nuo 2003 m. – Žano Monė Europos kompetencijos centro vadovas ir Europos universitetų asociacijos tarybos narys.

Svarbiausios mokslinės veiklos sritys: automatinio valdymo sistemos, techninė kibernetika, aukštojo mokslo vadyba, žinių ekonomika. K. Kriščiūnas – daugiau kaip 50 išradimų, virš 200 mokslinių straipsnių autorius ir 100 publikacijų bendraautoris.

K. Kriščiūnas parašė monografijas „Dvimačių kintamosios srovės sekimo sistemų teorija“ (rusų k., su P. Kemėšiu, 1975 m.), „Ergatinės informacijos transformavimas“ (rusų k., 1981 m.), buvo monografijos „Mokslas, technologija ir visuomenė: harmoningos raidos paieškos“ bendraautoris ir sudarytojas (kartu su L. Rinkevičiumi, A. Targamadze, 2002 m.), parengė vadovėlį „Elektros pavarų valdymo sistemos“ (su V. Geleževičiumi, V. Kubiliumi, 1990 m.).

Kęstutis Kriščiūnas apdovanotas Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino IV laipsnio ordinu (2001 m.).

Monografijos:

Dvimačių kintamosios srovės sistemų teorija (su P. Kemėšiu, 1975, rusų kalba), Ergatinės informacijos transformavimas (1981, rusų kalba), „Grafinės informacijos įvedimas į ESM (su V. Lauruška, 1981)“, Vadovėlis Automatinių elektros pavarų valdymo sistemos (su V. Geleževičiumi ir V. Kubiliumi, 1988). Žiniomis grįstos ekonomikos link: žinių raiška ir svarba (su R. Daugėliene, 2006). Sudarytojas ir bendraautorius knygos: Mokslas, technologija ir visuomenė: harmoningos raidos paieškos (2002),  bendraautorius monografijų Aukštojo mokslo tarptautiškumo skatinimo pasaulinė praktika ir jos taikymo Lietuvoje gairės (2007), Mokslinė veikla: šiuolaikinės tendencijos (2007), Išskirtinių tyrimų vadyba (2008), Doktorantūra Europoje ir Lietuvoje (2009), mokslo studijų Valstybės ilgalaikės plėtros strategijos atnaujinimo ir strateginių dokumentų poreikio studija,  Europos integracijos procesai (2016). Sudarytojas ir bendraautorius mokslinės studijos Europos integracijos procesai (2016), bendraautorius knygos Mokslas, technologija ir moderni visuomenė (su L. Rinkevičiumi, 2009).

Parengė 10 mokslo daktarų

Apdovanojimai.

Valstybinės mokslo ir technikos premijos laureatas (1989), apdovanotas UNESCO tarptautinės inžinerinio lavinimo asociacijos sidabro medaliu, Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino IV laipsnio ordinu (2001), Kauno geriausio metų mokslininko vardu, Atminimo ženklu už asmeninį indėlį prisidedant prie Lietuvos pirmininkavimo ES Tarybai 2013 metais.