Marijonas Martynaitis (Lietuvos Respublika) – profesorius, technikos mokslų daktaras, nusipelnęs mokslo ir technikos veikėjas, tuometinės Silikatų technologijos katedros vedėjas (1956-1962 m.), KTU (buvusio KPI) rektorius (1964-1983 m.).
Svarbiausios profesoriaus mokslo darbų sritys – statybos rišamųjų medžiagų technologija, aukštojo mokslo istorija, aukštųjų mokyklų darbo metodika.
Sovietinės okupacijos metais, rektoriaus M. Martynaičio pastangomis, mokymo procesas Universitete buvo vykdomas lietuvių kalba. Profesorius visą savo gyvenimą ir energiją skyrė aukštojo mokslo plėtrai, mokslo pasiekimų diegimu pramonėje, studentų ir dėstytojų socialiniams klausimams ir Lietuvos kultūriniam gyvenimui.
Rektorius labai rūpinosi dėstytojų darbo efektyvumu ir kultūra. Siekiant kelti dėstytojų kvalifikaciją, buvo organizuojami pedagogikos ir dėstymo metodikos kursai. Vėliau, 1962 m., šių kursų pagrindu įkurta Pedagogikos ir estetinio lavinimo katedra – naujiena to meto aukštojoje techniškojoje mokykloje.
Nemaži M. Martynaičio nuopelnai yra, kuriant bei tobulinant lietuvišką techniškąją terminiją. Profesorius taip pat kuravo lietuviško politechninio žodyno sudarymą ir išleidimą.
M. Martynaitis – daugiau nei 60 mokslinių straipsnių, 6 knygų autorius ir bendraautoris, parengęs, sudaręs arba redagavęs knygas „Kazimieras Baršauskas“ (1969 m.), „Kauno politechnikos institutas“ (1979 m.), „KPI Cheminės technologijos fakultetas“ (1987). M. Martynaitis 1959-1961 m. buvo žurnalo „Mokslas ir technika“ vyriausias redaktorius.
