Palmira Jucevičienė

Palmira Jucevičienė (Lietuvos Respublika) – profesorė, habilituota socialinių mokslų daktarė.

Prof. habil. dr. Palmira Jucevičienė – 48 metų mokslinį-pedagoginį stažą turinti mokslininkė, 31 metus nepertraukiamai dirbusi Kauno technologijos universitete (toliau – KTU). Jos akademinis kelias prasidėjo 1973 metais, kai, baigusi Kauno politechnikos instituto (toliau – KPI) Cheminės technologijos fakultetą ir įgijusi cheminės technologijos inžinieriaus kvalifikaciją (diplomas su pagyrimu) bei gavusi pažymėjimą, liudijantį įgytą pedagoginę kvalifikaciją, buvo pakviesta į KPI Pedagogikos ir estetinio lavinimo katedrą dirbti vyr. laborantės, po metų – asistentės, vėliau – vyr. dėstytojos, docentės pareigose. Ten dirbdama atliko mokslinius tyrimus, kuriuos apibendrino įstodama (1980 m.) į Vilniaus universiteto pedagogikos vienmetę aspirantūrą ir po metų tame pačiame universitete apgindama disertaciją, už kurią jai buvo suteiktas pedagogikos mokslo kandidato laipsnis. Apgynusi disertaciją, P. Jucevičienė toliau tęsė akademinę veiklą – pedagoginį darbą ir mokslinius tyrimus – KPI. 1986 m. perėjo dirbti į Liaudies ūkio specialistų tobulinimo institutą (vėliau – Lietuvos vadybos akademija), kur docentės pareigose dirbo iki 1990 m., kuomet perėjo dirbti į atkuriamą Vytauto Didžiojo universitetą ir Vadybos katedroje docentės pareigose dirbo vienerius metus. Tais pačiais metais Vilniaus universitete apgynė pedagogikos mokslo daktaro disertaciją, kurią parengė pagrindusi modulinio mokymo teoriją ir už kurią jai buvo suteiktas pedagogikos mokslo daktaro laipsnis (LMT nostrifikuotas į socialinių mokslų (edukologija) habilituoto daktaro mokslo laipsnį). Jos nepertraukiamas darbo KTU stažas prasidėjo 1991 metais, kai pakviesta naujai sukurto Administravimo fakulteto vadovybės, perėjo į KTU dirbti docentės pareigose, kur nuo 1992 metų vadovavo Socialinių sistemų vadybos katedrai, jai buvo suteiktas profesorės pedagoginis vardas. Vykstant pokyčiams universitete, keitėsi akademinės struktūros: 1999–2014 metais P. Jucevičienė – Ugdymo sistemų katedros vedėja, profesorė; 2014–2017 metais – Edukologijos katedros profesorė; nuo 2018 m. iki 2022 m. spalio 31 d. – Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto profesorė. 1999–2011 metais prof. P. Jucevičienė vadovavo KTU Socialinių mokslų fakulteto Edukologijos institutui. P. Jucevičienė KTU profesorės pareigose dirbo iki 2022 m. spalio 31 d.

Prof. P. Jucevičienės akademinis gyvenimas aprėpė platų mokslinių problemų lauką – edukologijos mokslo metodologiniai, šiuolaikinių ugdymo sistemų, edukacinių ir mokymosi aplinkų, aukštojo mokslo modernizavimo, švietimo vadybos, organizacijos elgsenos, žmogiškųjų išteklių vystymo ir žinių vadybos klausimai. Visus šiuos klausimus vienijo ir vienija bendras – žmonių tobulėjimo įgalinimo siekis. Profesorė P. Jucevičienė darniai sujungė tradicinės pedagogikos ir modernios edukologijos įžvalgas edukaciniams procesams vertinti ir analizuoti, yra pedagogikos virsmo į edukologiją Lietuvoje koncepcijos pagrindėja. Prof. P. Jucevičienė įnešė esminį indėlį į šiuolaikinės edukologijos, kaip mokslo disciplinos ir tarpdisciplininių tyrimų, vystymąsi Lietuvoje, tai darė telkdama edukologijos akademinę bendruomenę. Prof. P. Jucevičienės publikacija „Ugdymo mokslo raida: nuo pedagogikos iki šiuolaikinės edukologijos“ (1996) turėjo esminę reikšmę plėtojant šiuolaikinės edukologijos supratimą Lietuvoje. P. Jucevičienės fundamentalus, žymiausias indėlis į edukologijos teorines žinias – profesorė sukūrė ir pagrindė Modulinio mokymo bei Edukacinių ir mokymosi aplinkų teorijas, turinčias didelę reikšmę ne tik edukologijos mokslui, bet ir švietimo praktikai.

Jucevičienė publikavo apie 250 darbų. Tarp fundamentaliausių: monografijos – „Universiteto edukacinė galia“ (su bendraautoriais, 2010), „Besimokantis miestas“ (2007), dirbant drauge su Kembridžo mokslininkais, publikuota monografija „Aukštasis mokslas ir šalies vystymas“ (2007, Routledge Palmer Press), Modulinio mokymo teorija ir praktika (1989). P. Jucevičienė yra monografijos „Lyginamoji edukologija“, fundamentalaus mokslo darbų rinkinio „Edukologijos idėjos Lietuvos švietimo sistemos modernizavimui“ sudarytoja, leidėja ir bendraautorė, dr. T. H. McLaughlin monografijos „Šiuolaikinė ugdymo filosofija“ mokslinė redaktorė; tarptautinėse leidyklose publikuotų knygų „Švietimas, autonomija ir demokratinis pilietiškumas: filosofija besikeičiančiame pasaulyje“ (1997, Routledge), „Moterys pokyčius patiriančioje šalyje: balsai iš Lietuvos“ (1998, University of New York Press), „Švietimas socialinio virsmo periode: Centrinės ir Rytų Europos edukacinės teorijos ir koncepcijos“ (1994, Waxmann) bendraautorė.

1991 metais grįžusi dirbti į KTU, profesorė pradėjo aktyviai plėtoti edukologijos mokslinę grupę, kurios užuomazgos – 1962 metais KPI įkurtoje Pedagogikos ir estetinio lavinimo katedroje, inicijuotoje prof. A. Novodvorskio ir kurioje, vadovaujamoje doc. L. Steponaitienės (vėliau ji – prof. L. Šiaučiukėnienė), būrėsi aukštosios mokyklos didaktikos tyrinėtojai. Iki Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo tai buvo atskiros iniciatyvos. Prof. P. Jucevičienė edukologijos mokslinę grupę išplėtojo į Edukologijos mokslinę mokyklą, kurią 2007 m. Lietuvos mokslo tarybos ekspertai pripažino išskirtiniu mokslo centru – geriausiu Lietuvoje edukologijos mokslo kryptyje.

Edukologijos mokslinės mokyklos tapimui ypač padėjo tai, kad LR Vyriausybės nutarimu 1992 m. KTU, KU ir VDU buvo suteikta Edukologijos mokslo krypties jungtinės doktorantūros teisė (pirmoji Lietuvoje edukologijos kryptyje); šiai doktorantūrai vadovauti buvo patikėta prof. P. Jucevičienei. 1992–2022 metais vien tik Kauno technologijos universitete buvo parengta per šimtą edukologijos daktarų. Prof. P. Jucevičienės pakviesti edukologijos doktorantams ir jų vadovams seminarus vedė Kembridžo universiteto (Jungtinė Karalystė), Lundo universiteto (Švedija), Kvebeko universiteto (Kanada) mokslininkai, o Kembridžo universiteto profesorius T. H. McLaughlin nuo 1996 m. aštuonerius metus kiekvienais metais vedė KTU edukologijos doktorantūros modulį „Šiuolaikinė ugdymo filosofija“, turėjusį didelę reikšmę edukologijos mokslininkų tapimui. Prof. P. Jucevičienės trisdešimt metų vestas modulis „Aukštojo mokslo filosofija, sistemos ir didaktika“ taip pat turėjo ypatingą svarbą ne tik KTU, bet ir kitų universitetų doktorantams, kurių dauguma pasirinko akademinės karjeros kelią.

Profesorei du dešimtmečius vadovavus KTU Edukologijos mokslinei grupei, edukologų pastangomis taip pat buvo parengta keli šimtai magistrų, besispecializuojančių švietimo vadybos, edukacinių technologijų, socialinio ugdymo kryptyse. KTU edukologijos magistrai sėkmingai dirba bendrojo ugdymo mokyklų, švietimo centrų vadovais, yra novatoriški pedagogai.

Prof. Palmira Jucevičienė buvo 40 apgintų disertacijų vadovė (3 – pedagogikos mokslo kandidato, 35 – edukologijos daktaro, 2 – vadybos (žinių vadyba)). Dauguma jos vadovautų doktorantų dirbo ir / ar dirba Lietuvos universitetuose akademinį darbą, tarp jų – profesorės M. Teresevičienė, B. Janiūnaitė, V. Targamadzė (šiuo metu – Seimo narė).

Prof. Palmira Jucevičienė – tarptautiniu mastu pripažinta mokslininkė, dalyvavusi Europos Sąjungos ir Amerikos šalių mokslo ir studijų programose. Profesorė užmezgė ir palaikė ilgamečius akademinius ryšius su Kembridžo universiteto (Jungtinė Karalystė), Haifos universiteto (Izraelis), Lundo universiteto (Švedija) ir kitų šalių (Kanados, Italijos, Norvegijos) universitetų profesūra, rengė bendrus projektus, konferencijas, publikacijas; buvo tarptautinių konferencijų „European Conference on Knowledge Management“, „Internationational Conference on Intellectual Capital and Knowledge Management“ mokslinių komitetų narė ir jų leidžiamų mokslo žurnalų straipsnių recenzentė. Prof. P. Jucevičienė inicijavo KTU mokslo žurnalą „Socialiniai mokslai“, buvo jo vyriausioji redaktorė, taip pat užsienio šalių mokslo žurnalų redkolegijų narė. Šiuo metu yra VDU mokslo žurnalo „Pedagogika“, Vilniaus mokslo žurnalo „Acta pedagogica Vilnensia“ redkolegijų narė. Kembridžo universiteto Šv. Edmundo koledžo mokslinė taryba profesorę P. Jucevičienę išrinko šio universiteto vizituojančia mokslininke. Prof. P  Jucevičienė kviesta Norvegijos, Australijos, Suomijos universitetų dalyvauti jų doktorantūros studijose: vesti doktorantams seminarus, juos egzaminuoti, dalyvauti jų disertacijų gynime.

Prof. P. Jucevičienė buvo pirmojo KTU Senato narė, iš viso buvo renkama į KTU Senatą keturias kadencijas (1992–1996, 1996–2000, 2007–2011, 2011–2016) ir svariai prisidėjo prie Universiteto savivaldos bei akademinės veiklos plėtojimo. Ypač paminėtina jos veikla pirmosios kadencijos Senate, edukologijos mokslo žiniomis prisidedant prie universitetinių studijų ir universiteto kultūros vystymo, taip pat 2011–2016 metų kadencijos metu būnant Senato studijų ir akademinės kultūros komiteto (SAKK) pirmininke, ypač – vadovaujant Senato darbo grupei, rengiančiai universiteto vidinės kultūros, vertybių ir tradicijų puoselėjimo projektą.

Prof. P. Jucevičienė aktyviai dalyvavo fakulteto savivaldos veikloje: buvo Administravimo fakulteto tarybos narė (1990–1999), Administravimo fakulteto tarybos pirmininkė (1992–1994), Socialinių mokslų fakulteto tarybos narė (1999–2014), Socialinių mokslų fakulteto tarybos pirmininkė (2011–2014), Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto tarybos narė (2014–2019).

Be mokslo ir studijų veiklos, prof. P. Jucevičienė atliko didelį mokslo žinių sklaidos, konsultavimo, ekspertinį darbą tarptautiniu, Lietuvos ir miesto lygmenimis, kaip mokslininkė ir pilietė aktyviai dalyvavo visuomeninėje veikloje.

Prof. P. Jucevičienė inicijavo Lietuvos edukacinių tyrimų asociacijos sukūrimą, buvo ilgametė šios asociacijos prezidentė, dėjo pastangas šiai nacionalinei asociacijai tapti Europos edukacinių tyrimų asociacijos kolektyviniu nariu, buvo šios europinės asociacijos valdybos narė. Šiuo metu yra Lietuvos edukacinių tyrimų asociacijos valdybos narė, mokymosi visą gyvenimą tinklo vadovė.

Prof. P. Jucevičienė atstovavo KTU Glasgow universiteto (Jungtinė Karalystė) Suaugusiųjų ir mokymosi visą gyvenimą tyrimų ir vystymo centre, kaip asocijuota tyrinėtoja (nuo 2013 m.), taip pat Jungtinėje Rezeknės technologijų akademijos (Latvija) ir KTU edukologijos profesorių taryboje, kaip jos vice-pirmininkė (nuo 2020 m.).

Kaip Lietuvos mokslo tarybos narė (1991–1999) ir Lietuvos mokslų akademijos narė-ekspertė (1999–2009) ypač rūpinosi, kad Lietuvos švietimo, ypač – aukštojo mokslo, reforma būtų grindžiama naujausiomis ugdymo mokslo žiniomis. Už pasiekimus edukologijos moksle ir tyrimų rezultatų diegimą į praktinę švietimo veiklą 1998 m. apdovanota UNESCO ir Čekijos švietimo, jaunimo ir sporto ministerijos Comenius diplomu.

Kaip Fulbright mokslininkė, profesorė yra gavusi J. William Fulbright užsienio mokslinių tyrimų stipendijų tarybos ir JAV informacijos agentūros pripažinimą už aktyvų, produktyvų dalyvavimą Fulbright programoje (1995 m. prof. P. Jucevičienė, kaip Fulbright mokslininkė, stažavosi Purdue University Calumet, JAV).

Nuo 1996 m. ji – Kembridžo universiteto vizituojanti profesorė, 2004 m. šio Universiteto St. Edmundo koledžo mokslo tarybos pripažinta vizituojančia mokslininke (angl. visiting fellow).

Profesorė aktyviai talkino Lietuvos švietimo įstaigoms, verslo organizacijoms bei viešojo valdymo institucijoms, siekiančioms tapti novatoriškomis, besimokančiomis organizacijomis. Lietuvos pramoninkų konfederacija už šiuos nuopelnus 2010 m. P. Jucevičienei suteikė „Profesijos riterio“ ženklą.

Prof. P. Jucevičienė inicijavo Kauno miesto vystymąsi į besimokantį miestą ir aktyviai dalyvavo šiame tapsme. Ji buvo Kauno besimokančio miesto tarybos narė. Kaip ekspertė atstovavo Lietuvai UNESCO kuriant Pasaulinį besimokančių miestų tinklą, kurio nariu dabar yra ir Kaunas. Kauno savivaldybė apdovanojo P. Jucevičienę Santakos garbės ženklu (2009 m.), Kauno miesto burmistro Jono Vileišio pasidabruotu medaliu (2010 m.). Profesorei Palmirai Jucevičienei už ilgametę aktyvią ir reikšmingą mokslinę veiklą ir pasiekimus humanitarinių ir socialinių mokslų srityje 2016 m. įteikta Kauno miesto mokslininko premija.

Tęsdama Kauno-besimokančio miesto idėjas, drauge su prof. J. Brėdikiu (LSMU) ir UAB „Pirmas žingsnis“ savininku bei vadovu A. Astrausku įkūrė asociaciją „Šviesuva“ (atlikusią „Žinijos“ misiją), buvo jos vice-prezidentė bei aktyvi lektorė.

Profesorė – daugelio komisijų ir projektų rengimo grupių narė; jos, kaip KTU profesorės, pastarasis darbas – ŠMSM ministrės įsakymu 2022 gegužės mėn. sudarytoje darbo grupėje edukologijos tyrimų tematikos projektui parengti – yra ypač svarbus, nes šis projektas lems edukologijos tyrimų plėtrą Lietuvoje iki 2030 metų.

Už akademinius nuopelnus profesorė yra apdovanota Lietuvos švietimo ir mokslo ministro, KTU rektoriaus padėkos raštais, KTU Garbės ženklu, Lietuvos respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos atminimo medaliu (2010 m.), taip pat – Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos Garbės ženklu (2020 m.). Pastarasis apdovanojimas skirtas už viso gyvenimo nuopelnus Lietuvos ugdymo mokslui, už naujoviškų idėjų diegimą į Lietuvos švietimo įstaigų, organizacijų praktiką. Prof. P. Jucevičienė 2022 m. liepos 5 d. Lietuvos Respublikos Prezidento dekretu „Dėl apdovanojimų Lietuvos valstybės ordinais ir medaliais“ apdovanota Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Riterio kryžiumi. Apdovanojimas suteiktas už novatoriškas mokslines idėjas, edukologijos mokslo plėtojimą, mokslininkų bendruomenės sutelkimą ir Lietuvos edukacinių tyrimų asociacijos sukūrimą, jaunųjų mokslininkų ugdymą ir už nuolatinį rūpestį edukologijos mokslo stiprinimu.

Profesoriaus emerito vardas suteiktas už edukologinės minties plėtrą Universitete ir Lietuvoje bei atvertas duris kolegoms į tarptautinį pripažinimą.