Paprastai manoma, kad, jei asmuo turi darbą, skurdo rizika yra labai nedidelė. Šis reiškinys pastebimas ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje. Beveik 10 proc. ES dirbančiųjų gyvena ties skurdo riba, nes jų pajamos nesiekia 60 proc. nacionalinės medianos. Nepaisant to, kad žmonės dirba, jie gali būti veikiami skurdo dėl įvairių priežasčių: neadekvačių darbo sąlygų, mažų atlyginimų ar netinkamų socialinių apsaugos priemonių. Nors dirbančiųjų skurdas dažnai paliečiamas bendroje kovos su skurdu ir socialine atskirtimi politikoje, tačiau daugumoje šalių šis klausimas nėra nei vyriausybės, nei socialinių partnerių politikos prioritetas. Skirtingose šalyse ir skirtingose socialinėse grupėse skurstančių dirbančiųjų procentas yra gana nevienodas. Dirbančiųjų skurdo lygis priklauso nuo lyties, amžiaus, darbo pobūdžio, išsilavinimo ir kt. veiksnių. Daugelyje regionų ir bendruomenių pasitaiko didelio dirbančiųjų skurdo atvejų, o atsižvelgiant į COVID-19 pandemiją, tikėtina, kad ši dalis gerokai padidėjo, nors kol kas tokių įrodymų surinkta nedaug.
Šio tyrimo tikslas – ištirti dirbančiųjų skurdo mastą ir pobūdį Europos Sąjungoje.
Projekto finansavimas:
LR valstybės biudžeto lėšomis finansuojami studentų tyrimai ir praktikos
Projekto įgyvendinimo laikotarpis: 2024-07-01 - 2024-08-31