Pastatų energinio efektyvumo didinimo poveikis patalpų oro kokybei ir visuomenės sveikatai Europoje (INSULATE)

Projekto nr.: LIFE09 ENV/FI/000573
Projekto tinklapis: https://webgate.ec.europa.eu/life/publicWebsite/project/LIFE09-ENV-FI-000573/improving-energy-efficiency-of-housing-stock-impacts-on-indoor-environmental-quality-and-public-health-in-europe

Projekto aprašymas:

Pastatuose suvartojama 40 proc. visos energijos ir išmetama 36 proc. viso ES išmetamo CO2 kiekio. Naujiems pastatams paprastai reikia mažiau nei 3-5 litrų mazuto vienam kvadratiniam metrui per metus, o senesniuose pastatuose vidutiniškai sunaudojama apie 25 litrus. Kai kuriems pastatams reikia net iki 60 litrų.

Šiuo metu (2017 m.) apie 35 % ES pastatų yra senesni nei 50 metų. Pagerinę pastatų energinį efektyvumą, bendrą ES energijos suvartojimą galėtume sumažinti 5-6 proc. ir apie 5 proc. sumažinti išmetamo CO2 kiekį.

Pastatų energinio naudingumo direktyvoje (EPBD: 2010/31/ES) nustatyti plataus užmojo tikslai sumažinti energijos suvartojimą privačiuose ir visuomeniniuose pastatuose. Šiai direktyvai taip pat tenka svarbus vaidmuo skatinant veiksmingų energijos taupymo priemonių nustatymą ir įgyvendinimą pastatų sektoriuje.

Projekte INSULATE daugiausia dėmesio skirta nacionalinių programų, kuriomis siekiama pagerinti esamo gyvenamojo fondo energinį naudingumą, įskaitant ekonomiškai efektyvias ir pasiteisinusias priemones, pavyzdžiui, vyriausybės remiamą šilumos izoliacijos gerinimą, vertinimui. Konkretūs projekto tikslai apėmė bendro protokolo, skirto pastato energinio naudingumo poveikiui vidaus aplinkos kokybei ir sveikatai įvertinti, parengimą; integruoto požiūrio į aplinkos ir sveikatos informacijos vertinimą sukūrimą, įskaitant atitinkamų aplinkos ir sveikatos rodiklių naudojimo demonstravimą; energinio efektyvumo poveikio (tiek teigiamo, tiek neigiamo) demonstravimą.

Projekto finansavimas:

NENAUDOTI: LIFE / LIFE+ programa

Projekto rezultatai:

Įgyvendinant INSULATE projektą buvo parengtas išsamus protokolas, kuriuo remiantis vertinamas energijos vartojimo efektyvumo didinimo priemonių, taikomų esamuose daugiabučiuose pastatuose, poveikis patalpų aplinkos kokybei (IEQ) ir sveikatai, taip pat IEQ rodiklių, naudojamų vertinant energinį modernizavimą ir didelio masto renovaciją, rinkinys. Be to, buvo sukurta didelė duomenų bazė, kurią sudarė duomenys, surinkti iš Suomijos ir Lietuvos daugiabučių pastatų prieš ir po energinio modernizavimo.

Siekiant įvertinti su energijos vartojimo efektyvumu susijusios renovacijos poveikį, buvo atlikti išsamūs daugiabučių namų lauko tyrimai: Suomijoje – 46 pastatai (241 butas), Lietuvoje – 20 pastatų (96 butai). Papildomi atvejo tyrimai atlikti Suomijoje, Latvijoje, Lietuvoje ir Jungtinėje Karalystėje. Projekto metodika, išbandyta ir taikyta prieš ir po energinio modernizavimo, apėmė temperatūros, drėgmės ir kitų parametrų matavimus, aplinkos mėginių rinkimą ir gyventojų apklausas. Tai apėmė projekto naujo standartizuoto protokolo, skirto įvertinti energijos vartojimo efektyvumo didinimo poveikį IEQ ir sveikatai, įgyvendinimą kartu su 39 rodikliais, naudingais atliekant IEQ vertinimą, susijusį su renovacija. Šie rodikliai, suskirstyti į kategorijas, susijusias su aplinkos kokybe, sveikata ir gerove, taip pat gali būti naudojami energijos vartojimo auditams papildyti.
Projekto rezultatai parodė, kad apskritai energinio modernizavimo poveikis IEQ ir gyventojų sveikatai dažniausiai yra neutralus arba teigiamas. Kai kuriais atvejais, pagerėjus sveikatai ir našumui, galima sukurti pridėtinę vertę – tokiu atveju investicijos į energijos vartojimo efektyvumo didinimą gali padėti sutaupyti lėšų, kurios ilgainiui atsveria investicijų sąnaudas. Veiksminga šios informacijos sklaida gali padėti padidinti modernizuotų pastatų, kuriuose pagerintas energijos vartojimo efektyvumas, skaičių.

Politiniu požiūriu projekto rezultatai neabejotinai padės įgyvendinti naująją Pastatų energinio naudingumo direktyvą (2010/31/ES) , kuria, be kita ko, siekiama, kad iki 2020 m. gruodžio 31 d. visi nauji pastatai būtų beveik nulinės energijos pastatai. Projektu taip pat remiama tarptautinė politika, susijusi su pastatais, aplinka ir sveikata, pavyzdžiui, Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) ketvirtoji ministrų konferencija aplinkos ir sveikatos klausimais, kurioje pripažinta, kad aplinkos ir sveikatos klausimai turi būti būsto ir energijos naudojimo politikos pagrindas.

Projekto koordinatorius: Kauno technologijos universitetas,Nacionalinis sveikatos ir gerovės institutas