Poveikio Lietuvos TRANSPorto sektoriui vertinimas karinės GRĖSMĖS šaliai atveju

 

Projekto nr.: S-REP-26-3

Projekto aprašymas:

Karinė grėsmė plačiąja prasme yra suprantama kaip krizinė situacija šalyje, kuri tiesiogiai paveikia ne tik visus be išimties pramonės ir ūkio sektorius, bet ir gyventojų elgseną. Išskiriamos trys pagrindinės krizės ypatybės: realios grėsmės buvimas, netikėtumo faktorius ir trumpas sprendimo priėmimo laikas.
Neišvengiamai kiekviena tokia krizė lemia ekonomikos sektorių pokyčius, įskaitant transporto sektorių, nes buvusį status quo tampa nebeįmanoma išlaikyti. Daugelis panašių krizių yra sunkiai nuspėjamos ir gali niekada nepasikartoti tokiomis pačiomis sąlygomis, todėl negalima kliautis vien kitų šalių praktika – vienos krizės metu sukurtas sprendimas gali būti tiesiogiai nepritaikomas kitai krizei. Trys pagrindiniai krizinių situacijų valdymo etapai yra prevencija ir pasirengimas, reagavimas į krizę ir pokriziniu periodu (išmoktos pamokos, analizė ir t.t.). Siūlomos tematikos apimtyje transporto sektorius būtų analizuojamas tik per prevencinio pasirengimo ir reagavimo prognozavimo prizmę.
Siekiant identifikuoti Lietuvos transporto sektoriaus ir jo infrastruktūrų transformacinius pokyčius realios karinės grėsmės atveju, su jais susijusias silpnųjų grandžių vietas, veikimo galimybes, ribojimus ir veiksmų procedūras, formuluojamas projekto tikslas – sukurti integralaus vertinimo mechanizmo gaires bei parengti kelių, oro, ir geležinkelių transporto sistemų veiklos ir jų infrastruktūros išnaudojimo analizę atsiradus realiai grėsmei, netikėtumo faktoriui ir esant trumpam sprendimo priėmimo laikui. Tai apimtų: pagrindinių šalies miestų kelių pralaidumo analizę evakuacijos atveju, įvardinant kritines vietas; susisiekimo tarp miestų silpnųjų vietų bei krovininio kelių transporto vaidmens aptarimą ir rekomendacijų parengimą; oro uostų ir geležinkelio riedmenų parko veiklos pokyčio prognozavimą, karo atveju jų valdymą savo žinion perėmus Lietuvos kariuomenei; oro uostų ir geležinkelių tinklo silpnųjų vietų identifikavimą.

Projekto finansavimas:

Lietuvos mokslo taryba, Reikminių tyrimų projektai

Projekto rezultatai:

1. Integruoto vertinimo mechanizmo išsamių gairių, apibrėžiančių karinės grėsmės poveikio transporto sektoriui vertinimo procedūras, protokolus ir kriterijus, parengimas. Šios gairės suteiks struktūrinę sistemą, pagal kurią krizės metu bus atliekami vertinimai ir priimami informacija pagrįsti sprendimai, užtikrinant koordinuotą ir veiksmingą atsaką.
2. Rizikos nustatymo ir mažinimo strategijų susijusių su kelių, oro ir geležinkelių transporto sistemų, įskaitant ypatingos svarbos infrastruktūros objektus, pagrindinius mazgus ir galimus gedimo taškus, pagrindinės rizikos ir pažeidžiamumo nustatymas. Strategijų ir priemonių, skirtų šiai rizikai mažinti ir transporto sektoriaus atsparumui karinėms grėsmėms ir sutrikimams didinti, kūrimas.
3. Transporto sistemų veikimo analizė, kuri apimtų kelių, oro ir geležinkelių transporto sistemų veikimo analizę imituojant karinių grėsmių scenarijus, įskaitant infrastruktūros naudojimą, pajėgumų apribojimus ir reagavimo pajėgumus. Transporto tinklų parengties ir veiksmingumo remiant evakuacijos, judumo ir logistikos operacijas krizės metu vertinimas.
4. Nenumatytų atvejų planų ir pasirengimo priemonių, pritaikytų skirtingiems grėsmės scenarijams, nenumatytų atvejų veiksniams ir sprendimų priėmimo terminams, rengimas. Rizikos vertinimų, reagavimo protokolų ir išteklių paskirstymo strategijų integravimas, siekiant užtikrinti savalaikius ir koordinuotus veiksmus karinės grėsmės atveju.
5. Lietuvos transporto sektoriaus atsparumo ir pasirengimo karinėms grėsmėms didinimo rekomendacijų ir gerosios patirties formulavimas. Šios rekomendacijos gali apimti investicijas į infrastruktūrą, technologinį atnaujinimą, politikos reformas ir gebėjimų stiprinimo iniciatyvas, kuriomis siekiama stiprinti sektoriaus gebėjimą atlaikyti sutrikimus ir po jų atsigauti.
6. Atitinkamų suinteresuotųjų subjektų, įskaitant vyriausybines agentūras, transporto institucijas, reagavimo į nelaimes tarnybas ir karines pajėgas, ryšių ir koordinavimo protokolų nustatymas. Aiškus vaidmenų, atsakomybės ir dalijimosi informacija mechanizmų apibrėžimas, siekiant palengvinti veiksmingą bendradarbiavimą ir sprendimų priėmimą krizių metu.

Projekto įgyvendinimo laikotarpis: 2026-02-02 - 2027-07-31

Projekto koordinatorius: Kauno technologijos universitetas