Eksperimentas su „ChatGPT“: KTU mokslininkė įvertino, kiek patikimas jo siūlomas mitybos valgiaraštis

Ne paslaptis, jog šiandien, stokodami idėjų, kone visais klausimais kreipiamės į „ChatGPT“ – ne išimtis ir mityba. Atėjus rudeniui, kai keičiasi sezoniniai vaisiai ir daržovės, dažnam ima stigti įkvėpimo, kaip paįvairinti kasdienį mitybos racioną. KTU atliko eksperimentą – pasitelkę „ChatGPT“ sugeneravo rudenišką savaitės trukmės valgiaraštį. Jo turinį bei tai, į ką vertėtų atkreipti dėmesį, norint, kad rudens lėkštė išliktų tokia pat gausi vitaminų ir mineralų kaip vasarą, o „ChatGPT“ pagalba nevirstų meškos paslauga, aptaria KTU mokslininkė.

„ChatGPT“ tekusi užduotis – sukurti visavertį rudens valgiaraštį, atsižvelgiant į mūsų regione prieinamus sezoninius produktus. Kaip pavyzdys pateiktas 30 metų moters paveikslas – sėdimas darbas, keli kartai per savaitę lengvo sporto, per dieną valgomi trys patiekalai ir keli užkandžiai, o visam šiam maistui pagaminti – vos viena valanda per dieną.

Sezoniškumas yra, bet šabloniškas

Kauno technologijos universiteto (KTU) Maisto instituto Juslinės analizės mokslo laboratorijos vadovė Aelita Zabulionė teigia, jog nors su šia užduotimi „ChatGPT“ susitvarkė pakankamai gerai, taisytinų sugeneruoto valgiaraščio aspektų – yra. Visų pirma, ji teigia, į akis krenta įvairovės stoka, ypač kalbant apie siūlomus vakarienės ar užkandžių pasirinkimus.

Užkandžių pasirinkimai taip pat gana riboti. Nors, mokslininkė teigia, džiugina, jog daugeliu atvejų siūloma rinktis neperdirbtus produktus (pavyzdžiui natūralius riešutus, o ne riešutų sviestą), visgi net 5 kartus iš 7 kaip užkandis siūlomas jogurtas ar kiti pieno produktai (kefyras), o kai kuriais atvejais užkandžiai kone identiškai atkartoja pusryčiams siūlomą patiekalą.

„Pavyzdžiui trečiadienio pusryčiams siūlomi sumuštiniai – dvi riekės duonos, virtas kiaušinis ir ketvirtadalis avokado. Pagalvojus, juk tiek nedaug iš tikrųjų yra vienas kiaušinis ir ketvirtis avokado. Toks sumuštinis tikrai neatrodytų nei sočiai, nei patraukliai – o juk pasitenkinimas maistu ateina ir per vaizdą. Panaši situacija ir su antradienio užkandžiu – dvi duonos riekės, 15 gramų riešutų sviesto (kas yra vienas nepilnas valgomas šaukštas) ir viena kriaušė. Kadangi riešutų sviestas yra itin tankus produktas, iš esmės kaip užkandį valgytume duoną su kriauše ir riešutų sviesto prieskoniu. Vėlgi – abejotinas sotumas, o ir malonumo, pasitenkinimo maistu prasme neskamba gerai“, – pabrėžia A. Zabulionė.

Tiesa, teigiamai mokslininkė vertina siūlomos mėsos racioną – jos įtraukta saikingai ir įvairios (jautiena, višitena, kalakutiena). Visgi garnyrų pasirinkimas, pastebi ji, galėtų būti žymiai platesnis.

Žiupsnis druskos dar niekam nepakenkė

Kaip bebūtų, teigia mokslininkė, visi išvardinti sugeneruoto valgiaraščio trūkumai, žinant į ką reikėtų atkreipti dėmesį, gali būti ištaisyti patikslinus užklausą ir skyrus daugiau laiko eksperimentams su šio dirbtinio intelekto (DI) įrankio atsakymais, siekiant optimaliausio rezultato.

„Manau, kad neleidžiant logikai ir kritiniam mąstymui „išeiti atostogų“ DI tikrai gali pasitarnauti ne tik sudarant įdomų valgiaraštį, bet ir pirkinių sąrašą, pavyzdžiui, kai norime sutilpti į tam tikrą biudžetą“, – sako A. Zabulionė. Ji priduria, jog tokie įrankiai gali būti naudingi ir tuomet, kai tenka laikytis specifinės mitybos įpročių, pavyzdžiui nustačius celiakiją (negydoma būklė, dėl kurios tenka vengti bet kokio kontakto su glitimu ar jo pėdsakais, nes šis pažeidžia plonojo žarnyno sieneles).

„Ilgainiui celiakiją turintys žmonės gyvena ir maitinasi visavertiškai, tačiau pradžioje gali kilti daug klausimų, ką galima valgyti, o ko ne. Tokiais atvejais, kai tenka iš esmės keisti mitybą prisitaikant prie pasikeitusių poreikių, DI gali tapti labai geru patarėju – tiek mokantis gyventi ir maitintis pagal naujas taisykles, tiek ieškant įkvėpimo, ką naujo būtų galima pagaminti“, – teigia KTU Maisto instituto tyrėja.

„Visai neseniai teko susidurti su vienos populiarios dietistės publikacija, kurioje ji išdidžiai pristatė savo kurtą pyragą „be cukraus“. Tiesa ta, jog šiame pyrage buvo naudotas ženklus kiekis agavų sirupo, o pastarąjį sudaro apie 70 % cukrų. Tad toks pyrago pozicionavimas tebuvo dar vienas bandymas apgauti tiek save, tiek ir skaitytoją“, – dalijasi KTU mokslininkė.

Auksinė mitybos taisyklė net skubantiems

Didžiausia rizika konsultuojantis su DI mitybos klausimais, pabrėžia A. Zabulionė, yra atsakymų subjektyvumas. Internetas pilnas žalingo dietinio mąstymo klišių, tad stokojant patirties ar pateikus gana abstrakčią užklausą, sugeneruoti atsakymai gali nuvesti į ribojančią ir mokslu nepagrįstomis idėjomis paremtą dietą. Mokslininkė pabrėžia, jog visais atvejais, net ir skubant, svarbu prisiminti vieną taisyklę: jei nėra įvairovės, ilgainiui jokia mityba nebus palanki sveikatai. Ir tai pagrįsta evoliuciškai.