V. Šulniūtės daktaro disertacijos “Įvairių Salvia genties augalų rūšių ekstraktų fitocheminė sudėtis ir antioksidacinės savybės” gynimas

Autorius, institucija: Vaida Šulniūtė, Kauno technologijos universitetas

Mokslo sritis, kryptis: fiziniai mokslai, chemija – 03P

Mokslinis vadovas: prof. dr. Petras Rimantas VENSKUTONIS (Kauno technologijos universitetas, fiziniai mokslai, chemija – 03P)

Chemijos mokslo krypties daktaro disertacijos gynimo taryba:
prof. dr. Daiva Leskauskaitė (Kauno technologijos universitetas, technologijos mokslai, chemijos inžinerija – 05T) –  pirmininkė,
prof. dr. Vytas Martynaitis (Kauno technologijos universitetas, fiziniai mokslai, chemija – 03P),
prof. habil. dr. Audrius Sigitas Maruška (Vytauto Didžiojo universitetas, fiziniai mokslai, chemija – 03P),
prof. habil. dr. Vytautas Mickevičius (Kauno technologijos universitetas, fiziniai mokslai, chemija – 03P),
Dr. Thierry Talou (Nacionalinis Tulūzos politechnikos institutas, fiziniai mokslai, chemija, 03P).

Su disertacija galima susipažinti Kauno technologijos universiteto bibliotekoje  (K. Donelaičio g. 20, Kaunas).

Anotacija:
Augalų karalija yra vienas iš svarbiausių natūralių antioksidantų ir kitų vertingų biologiškai veiklių medžiagų, kurias galima pritaikyti kaip sveikatai naudingus ingredientus funkciniams maisto produktams ar papildams kurti, šaltinis. „Natūralumas“ tapo vienu iš svarbiausių veiksnių vertinant pagal tai, kam vartotojai teikia pirmenybę, rinkdamiesi įvairius žmonėms vartoti skirtus produktus. Todėl nuolat didėja susidomėjimas sistemingesniu ir visapusišku mažiau ištirtų augalų rūšių charakterizavimu. Lūpažiedžių (lot. Lamiaceae) šeimos žolelės yra vienos iš populiariausių aromatinių, vaistinių ir prieskoninių augalų, daugelis jų yra plačiai ištirtos, ir nurodoma, kad juose susikaupia didelis eterinių aliejų, stiprių fenolinių antioksidantų ir kitų vertingų sudedamųjų dalių kiekis. Vaistinis šalavijas (lot. S. officinalis) ir kvapusis šalavijas (lot. S. sclarea) yra nuodugniausiai ištirtos Salvia rūšys, o štai informacijos apie daugelį kitų Salvia rūšių yra gana mažai. Norint užpildyti šią spragą, pasirinkta 10 skirtingų šalavijo rūšių: S. amplexicaulis, S. austriaca, S. forsskaolii, S. glutinosa, S. nemorosa, S. officinalis, S. pratensis, S. sclarea, S. stepposa ir S. verticillata. Siekiant išgauti vertingų junginių iš 10 skirtingų šalavijo rūšių, buvo naudojami įvairūs ekstrakcijos metodai ir skirtingo poliškumo tirpikliai. Nuosekliai naudojant skirtingus metodus, galima pasiekti geriausių rezultatų. Šio tyrimo metu taip pat įvertintos antioksidacinės savybės, fenolinių ir lakiųjų junginių sudėtis, siekiant panaudoti šalavijo rūšis kaip papildomas žaliavas, išgaunant ingredientus funkcionaliajam maistui kurti.