A. Bronušienės daktaro disertacijos „Plonų alavo sulfidų sluoksnių ant FTO stiklo plokštelių sudarymas SILAR metodu ir apibūdinimas“ gynimas

Autorius, institucija: Asta Bronušienė, Kauno technologijos universitetas

Mokslo sritis, kryptis: gamtos mokslai, chemija, N003

Mokslinis vadovas: prof. dr. Ingrida Ancutienė (Kauno technologijos universitetas, gamtos mokslai, chemija, N003)

Chemijos mokslo krypties disertacijos gynimo taryba:
prof. dr. Vytautas Getautis (Kauno technologijos universitetas, gamtos mokslai, chemija, N003) – pirmininkas
prof. dr. Aldona Beganskienė (Vilniaus universitetas, gamtos mokslai, chemija, N003)
prof. dr. Vytas Martynaitis (Kauno technologijos universitetas, gamtos mokslai, chemija, N003)
doc. dr. Jolanta Rousseau (Artua universitetas, gamtos mokslai, chemija, N003)
prof. dr. Eugenijus Valatka (Kauno technologijos universitetas, gamtos mokslai, chemija, N003)

Su disertacija galima susipažinti Kauno technologijos universiteto bibliotekoje (Gedimino g. 50, Kaunas).

Disertacijos gynimas vyks Kauno technologijos universiteto Rektorato salėje (K. Donelaičio g. 73-402, Kaunas).

Anotacija: Plonasluoksnių dangų nusodinimas, kuris pagrįstas pigiais ir santykinai paprastais procesais, kai naudojamos aplinkoje paplitusios medžiagos yra didžiulis iššūkis. Labai svarbu rasti metodą, kurio metu būtų galima naudoti nebrangias, aplinkai draugiškas medžiagas, su kuriomis būtų nusodinami didelio paviršiaus ploto substratai, o gauta danga pasižymėtų gera adhezija. Šio darbo tikslas buvo aplinkai draugiškų, plonasluoksnių alavo sulfidų dangų sintezė SILAR metodu, kurio metu naudojami aplinkai draugiški prekursoriai, vandeniniai tirpalai ir žema nusodinimo temperatūra. Norint paruošti alavo-askorbato kompleksą, biologiškai skylanti askorbo rūgštis buvo naudojama kaip redukuojantis ir kompleksą sudarantis agentas. Išanalizuoti nusodintus ir iškaitintus inertinėje atmosferoje sluoksnius naudojant rentgeno spindulių difrakcinę analizę, skenuojamąją elektroninę mikroskopiją, Raman ir UV-Vis spektroskopijas, taip pat atlikti elektrocheminius matavimus, kurių metu ištirta galimybė pritaikyti dangas superkondensatoriams.

Šiame darbe aptartas paprastas ir aplinkai draugiškas metodas alavo sulfidų nanodalelių sintezei kaip kompleksodarį naudojant askorbo rūgštį. Iš gautų rezultatų matyti ryškus kaitinimo inertinėje atmosferoje poveikis – dangų kompaktiškumo ir storio, aiškiau išreikštų RSDA pikų ir padidėjusių talpos savybių. Šios sąlygos leidžia nusodinti mechaniškai stabilias ir elektrochemiškai aktyvias alavo sulfidų dangas, kurios gali būti pritaikomos superkondensatoriuose.