Pereiti prie turinio

A. Gineikos daktaro disertacijos „Volastonito ir kuspidino sintezė, savybės ir panaudojimas“ gynimas

Disertacijos gynimas

Autorius, institucija: Andrius Gineika, Kauno technologijos universitetas

Mokslo sritis, kryptis: technologijos mokslai, chemijos inžinerija, T005

Mokslinis vadovas: prof. dr. Kęstutis Baltakys (Kauno technologijos universitetas, technologijos mokslai, chemijos inžinerija, T005)

Chemijos inžinerijos mokslo krypties disertacijos gynimo taryba:
prof. dr. Eugenijus Valatka (Kauno technologijos universitetas, technologijos mokslai, chemijos inžinerija, T005) – pirmininkas
doc. dr. Joana Bendoraitienė (Kauno technologijos universitetas, technologijos mokslai, chemijos inžinerija, T005)
prof. dr. Rimvydas Kaminskas (Kauno technologijos universitetas, technologijos mokslai, chemijos inžinerija, T005)
doc. dr. Jolanta Rousseau (Artua universitetas, gamtos mokslai, chemija, N003)
prof. dr. Rimvydas Stonys (Vilniaus Gedimino technikos universitetas, technologijos mokslai, medžiagų inžinerija, T008)

 

Su disertacija galima susipažinti Kauno technologijos universiteto bibliotekoje (Gedimino g. 50, Kaunas).

 

Disertacijos gynimas vyks Kauno technologijos universiteto Rektorato salėje (K. Donelaičio 73-402, Kaunas).

 

Anotacija: Silikatinių rišamųjų medžiagų gamybos pramonės šaka yra viena daugiausiai išmetančių į aplinką anglies dioksido. Tai nulemia karbonatinių žaliavų naudojimas ir aukšta gamybos temperatūra. Norint sumažinti dujų emisiją, ieškoma, kuo būtų galima pakeisti tradicines rišamąsias medžiagas. Viena daugiausiai dėmesio sulaukianti medžiagų grupė – anglies dioksido aplinkoje kietėjantys mažabaziai kalcio silikatai, tokie kaip volastonitas. Šio mineralo gamybai reikia tris kartus mažiau kalcio karbonato ir apie 400 °C mažesnės temperatūros. Volastonito gamybą vykdant dviem stadijomis – hidrotermine sinteze ir išdegant, kaip silicio dioksido šaltinį naudoti aliuminio fluorido gamybos atlieką – silikagelį, kuriame yra aliuminio ir fluorido jonų. Šios priemaišos sintezės metu surišamos į stabilius junginius, todėl tokia gamyba yra draugiškesnė aplinkai trimis atžvilgiais: 1) mažesnė anglies dioksido emisija, 2) mažesnės energijos sąnaudos, ir 3) sunaudojamos pramoninės atliekos. Disertacijoje tirta volastonito sintezės eiga, pradinių medžiagų įtaka struktūrai ir sudėčiai. Gauti sintezės tirti juos pritaikant kaip rišamąsias medžiagas ar užpildus polimeriniams kompozitams. Gamybai naudojant silikagelio atlieką, kartu su tiksliniu junginiu susidaro kalcio fluorosilikatas – kuspidinas. Disertacijoje tirtas ir šio mineralo susidarymas iš įvairių pradinių medžiagų, struktūra ir rišamosios savybės tiek vandenyje, tiek anglies dioksido aplinkoje.

12 rugsėjo d. 10:00

Kauno technologijos universiteto Rektorato salė (K. Donelaičio 73-402, Kaunas)

Įtraukti į iCal
Pasiūlyk įvykį!