A. Jegorovės daktaro disertacijos „Fluorenilo ir karbazolilo chromoforų turinčių organinių puslaidininkių, skirtų perovskitiniams ir stibio sulfido saulės elementams, sintezė ir savybės“ gynimas

Autorius, institucija: Aistė Jegorovė, Kauno technologijos universitetas

Mokslo sritis, kryptis: gamtos mokslai, chemija, N003

Mokslinis vadovas: prof. dr. Vytautas Getautis (Kauno technologijos universitetas, gamtos mokslai, chemija, N003)

Mokslinė konsultantė: vyresn. m. d. dr. Marytė Daškevičienė (Kauno technologijos universitetas, gamtos mokslai, chemija, N003)

Chemijos mokslo krypties disertacijos gynimo taryba:
prof. dr. Eglė Arbačiauskienė (Kauno technologijos universitetas, gamtos mokslai, chemija, N003) – pirmininkė
prof. dr. Saulius Grigalevičius (Kauno technologijos universitetas, gamtos mokslai, chemija, N003)
prof. dr. Vytas Martynaitis (Kauno technologijos universitetas, gamtos mokslai, chemija, N003)
prof. dr. Edvinas Orentas (Vilniaus universitetas, gamtos mokslai, chemija, N003)
doc. dr. Jolanta Rousseau (Artua universitetas, Prancūzija, technologijos mokslai, chemijos inžinerija, T005)

Su disertacija galima susipažinti Kauno technologijos universiteto bibliotekoje (Gedimino g. 50, Kaunas) ir internete: A. Jegorovės el. disertacija (PDF)

Disertacijos gynimas vyks Kauno technologijos universiteto Rektorato salėje (K. Donelaičio g. 73-402, Kaunas)

Anotacija: Saulė ‒ galingiausias žmonijai prieinamas energijos šaltinis. Jau daugiau nei 70 metų tobulinama saulės elementų (SE) technologija suteikė galimybių paprastam vartotojui elektros energiją išgauti tvariais būdais. Šiuo metu populiariausi yra silicio SE, tačiau jų gamyba yra sudėtinga. Todėl ieškoma kitų alternatyvų, kurios veiktų taip pat efektyviai. Taip buvo išrasti hibridiniai prietaisai, sudaryti iš neorganinių ir organinių medžiagų. Jie yra pigūs ir lengvai modifikuojami. Perovskitiniai SE yra daug žadanti technologija, galinti sumažinti išgaunamos energijos kainą. Jie tobulinami nuo 2009 m. ir pasiekė didesnį nei 26 % našumą. Tačiau ši technologija turi trūkumų, tokių kaip didelė organinių puslaidininkių kaina. Todėl mokslininkai ieško pigesnių krūvininkus pernešančių alternatyvų. Šalia perovskitinių SE tyrinėjami ir kiti prietaisai. Sb₂S₃ SE absorbuojančio sluoksnio stabilumas yra geras. Jų našumą galima padidinti kaip skyles transportuojančią medžiagą (STM) naudojant spiro-OMeTAD arba P3HT. Tačiau tai nėra pačios tinkamiausios medžiagos dėl kainos ir „parazitinės“ absorbcijos. Šioje disertacijoje aprašytos šešios grupės medžiagų, turinčių karbazolil- ir fluorenilchromoforų, apžvelgta šių fragmentų įtaka terminėms, optinėms ir fotoelekrinėms savybėms. Nauji organiniai puslaidininkiai pritaikyti perovskitinių ir stibio sulfido SE konstrukcijose, daugeliu atvejų pasiekiant geresnį prietaisų stabilumą. Taip pat stibio sulfido prietaisuose naudojant junginius, turinčius vieną fluorenilchromoforą ir vieną bei du tiofeno pakaitus, pavyko pasiekti didesnį efektyvumą, nei su standartu P3HT.