A. Laučkos daktaro disertacijos “Neorganinių trąšų granuliacijos proceso stebėsenos metodo sukūrimas” gynimas

Autorius, institucija: Andrius Laučka, Kauno technologijos universitetas

Mokslo sritis, kryptis: technologijos mokslai, elektros ir elektronikos inžinerija, T001

Mokslinis vadovas: Prof. dr. Darius Andriukaitis (Kauno technologijos universitetas, technologijos mokslai, elektros ir elektronikos inžinerija, T001)

 Elektros ir elektronikos inžinerijos mokslo krypties disertacijos gynimo taryba:
Prof. dr. Liudas Mažeika (Kauno technologijos universitetas, technologijos mokslai, elektros ir elektronikos inžinerija, T001) – pirmininkas
Prof. Habil. dr. Arūnas Lukoševičius (Kauno technologijos universitetas, technologijos mokslai, elektros ir elektronikos inžinerija, T001)
Prof. dr. Jurij Novickij (Vilniaus Gedimino technikos universitetas, technologijos mokslai, elektros ir elektronikos inžinerija, T001)
Prof. Habil. dr. Krzysztof Okarma (Ščecino Vakarų Pamario techninių mokslų universitetas, Lenkija, technologijos mokslai, elektros ir elektronikos inžinerija, T001)
Prof. dr. Vidas Raudonis (Kauno technologijos universitetas, technologijos mokslai, informatikos inžinerija, T007).

Disertacijos gynimas vyks nuotoliniu būdu, norintys stebėti transliaciją kviečiami prisijungti čia.

Su disertacija galima susipažinti  Kauno technologijos universiteto bibliotekoje (K. Donelaičio g. 20, Kaunas).

Anotacija:

Žemės ūkyje plačiai naudojamos trąšos, kurios, įterptos į dirvą, gerina augalų augimą ir vystymąsi. Trąšų gamybos procese naudojamos pagrindinės cheminės medžiagos dažniausiai yra miltelių pavidalo. Vykdant chemines reakcijas, gamybos proceso metu formuojamos granulės. Tai padeda išvengti trąšų granulių išsisluoksniavimo, ir dirbamas laukas tolygiai patręšiamas skirtingomis medžiagomis.
Vienas iš plačiausiai paplitusių karbamido, amonio nitrato trąšų gamybos būdų yra gaminio aušinimas naudojant oro srautą. Priliavimas laikomas geriausiu būdu iš tirpalų ir suspensijų suformuoti vienodas sferines daleles. Gamybai naudojama priliavimo įranga neišvengiamai užsiteršia. Tai daugiausiai priklauso nuo granulių cheminės sudėties ir priedų. Dėl to būtinas trumpalaikis ir ilgalaikis įrangos valymas. Laiku sustabdžius gamybos liniją sumažėja nuostoliai dėl mažesnio perdirbamos produkcijos kiekio, mažesnių energijos sąnaudų, gaminant prastesnės kokybės produkciją. Kartu tai įtakoją mažesnį įrangos užteršimą, kai šis procesas nustatomas ankstyvoje stadijoje.
Disertacijoje pateikiami matavimų rezultatai, susiję su granulių formavimo įrangos užteršimo ir jų kokybinių bei kiekybinių parametrų ryšio nustatymu. Tarpusavyje nesusiję parametrai atmetami vertinant granulių dydžio ir kiekio pokyčius. Tuo tarpu susiję dydžiai naudojami neraiškiąja logika paremto sprendimo priėmimo modelio sukūrimui.
Darbe taip pat vertinamas ryšys tarp bekontakčiu būdu išmatuotos granuliometrinės granulių sudėties ir granulių formavimo įrangos užteršimo rezultatų. Buvo įvertintas neraiškiąja logika pagrįstos sprendimo priėmimo sistemos veikimo patikimumas. Šis sprendimas leidžia greičiau reaguoti į besikeičiantį įrangos užteršimo lygį.