A. Magomedov daktaro disertacijos „Karbazolo ir hidrazono fragmentus turinčios skyles transportuojančios medžiagos: sintezė, savybės ir pritaikymas perovskitiniuose saulės elementuose“ gynimas (uždaras posėdis)

Autorius, institucija: Artiom Magomedov, Kauno technologijos universitetas

Mokslo sritis, kryptis: gamtos mokslai, chemija – N003

Mokslinis vadovas: prof. dr. Vytautas Getautis (Kauno technologijos universitetas, gamtos mokslai, chemija – N003). 

Chemijos mokslo krypties daktaro disertacijos gynimo taryba:
prof. dr. Saulius Grigalevičius (Kauno technologijos universitetas, gamtos mokslai, chemija – N003), pirmininkas,
prof. habil. dr. Vidmantas Gulbinas (Fizinių ir technologijos mokslų centras, gamtos mokslai, fizika – N002),
prof. dr. Vytas Martynaitis (Kauno technologijos universitetas, gamtos mokslai, chemija – N003),
prof. dr. Edvinas Orentas (Vilniaus universitetas, gamtos mokslai, chemija – N003),
dr. Wolfgang Tress (Vokietijos Miuncheno Liudviko-Maksimiliano universitetas, gamtos mokslai, fizika – N002). 

Su disertacija galima susipažinti Kauno technologijos universiteto (K. Donelaičio g. 20, 44239 Kaunas), bibliotekoje.

Anotacija:

Perovskitiniai saulės elementai šiuo metu yra sparčiausiai besivystanti technologija, skirta saulės energijos transformavimui į elektrą. Jų progresas yra glaudžiai susijęs su naudojamomis organinėmis medžiagomis, tame tarpe skyles transportuojančiomis medžiagomis (STM). Šioje disertacijoje yra paliestos kelios su STM susijusios problemos, tokios kaip efektyvi sintezė, su legiravimu susijęs degradavimas bei sluoksnio formavimo alternatyva. Darbo metu sukurta paprasta STM sintezės strategija, leidžianti gauti amorfinės būsenos medžiagas. Taipogi, ši strategija buvo adaptuota efektyvių STM, skirtų perovskitiniams saulės elementams, sintezei. Tęsiant tyrimus, dėmesys buvo sutelktas į kitą sėkmingam komercializavimui svarbų parametrą – ilgalaikį stabilumą. Dėl mažo laidumo STM yra naudojamos kartu su legiruojančiais priedais. Buvo nustatyta, kad oksiduota STM reaguoja su tret-butilpiridinu, susidarant naujiems junginiams, vykstant piridininimo reakcijai. Siekiant išvengti priedų naudojimo buvo sukurtas naujas STM sluoksnio formavimo metodas. Vietoje tradiciškai naudojamo liejimo išsukant buvo pasiūlyta panaudoti savitvarkius monosluoksnius ant indžio alavo oksido pagrindo. Prietaisų, pagamintų su tokiu sluoksniu, efektyvumas buvo 17,8%, tai parodė dideles pasiūlyto metodo galimybes. Apibendrinant, šiame darbe pasiektas ryškus proveržis, nurodantis tolimesnius vystymosi kelius STM, skirtų perovskitiniams saulės elementams, srityje.