Autorius, institucija: Audris Narbutas, Kauno technologijos universitetas
Mokslo sritis, kryptis: socialiniai mokslai, politikos mokslai, S002
Mokslinis vadovas: prof. dr. Vaidas Morkevičius (Kauno technologijos universitetas, socialiniai mokslai, politikos mokslai, S002)
Politikos mokslų mokslo krypties disertacijos gynimo taryba:
prof. dr. Mindaugas Jurkynas (Vytauto Didžiojo universitetas, socialiniai mokslai, politikos mokslai, S002) – pirmininkas
doc. dr. Jurga Bučaitė-Vilkė (Vytauto Didžiojo universitetas, socialiniai mokslai, sociologija, S005)
prof. dr. Raimondas Ibenskas (Bergeno universitetas, Norvegija, socialiniai mokslai, politikos mokslai, S002)
doc. dr. Ainius Lašas (Kauno technologijos universitetas, socialiniai mokslai, politikos mokslai, S002)
prof. dr. Ainė Ramonaitė (Vilniaus universitetas, socialiniai mokslai, politikos mokslai, S002)
Disertacijos gynimas vyks Kauno technologijos universiteto Rektorato salėje (K. Donelaičio g. 73–402, Kaunas)
Su disertacija galima susipažinti Kauno technologijos universiteto bibliotekoje (Gedimino g. 50, Kaunas) ir internete: A. Narbuto el. disertacija.pdf
© A. Narbutas, 2026 „Disertacijos tekstą draudžiama kopijuoti, platinti, išleisti, viešai skelbti, įskaitant padarymą viešai prieinamu kompiuterių tinklais (internete), atgaminti bet kokia forma ir priemonėmis, įskaitant, bet neapsiribojant, elektroniniais, mechaniniais ar kitais būdais. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo 25 str. 1 dalimi, asmuo su negalia, kuriam kyla sunkumų perskaityti internete skelbiamos disertacijos dokumentą, ir kiek tai pateisinama konkrečia negalia, su prašymu dėl dokumento pateikimo kita forma turi kreiptis el. p. doktorantura@ktu.lt.“
Anotacija: Lietuvoje jau yra įvykę treji tiesioginiai merų rinkimai, o 2027 m. kovą įvyks ketvirtieji. Visgi tyrimų, kurie nuosekliai tyrinėtų tiesioginius merų rinkimus ir rinkiminę elgseną jų metų, Lietuvoje būta labai nedaug. Taip pat Lietuvoje mažai tyrinėjamas Vakarų šalyse gerai išnagrinėtas esamojo atstovo pranašumo reiškinys. Esamojo atstovo pranašumas reiškia, kad pareigas užimantis kandidatas rinkimuose turi pranašumą prieš to paties posto siekiančius, tačiau pareigų neužimančius varžovus. Ligšioliniai tyrimai parodė, kad nacionaliniame lygmenyje Lietuvoje veikia hiperatskaitomybės reiškinys, kuris reiškia, kad valstybę valdančios Vyriausybės yra baudžiamos net tuomet, kai ekonomika vystosi sąlyginai gerai. Tuo Lietuva yra panaši į besivystančias šalis, kuriose aptinkamas esamojo atstovo trūkumo reiškinys. Šioje disertacijoje, pasitelkiant regresijos pertrūkio dizaino metodą (RPD), o taip pat ir lyginant merų perrinkimo rodiklius su Vakarų šalimis, įrodyta, jog savivaldoje veikia esamojo atstovo pranašumo reiškinys. Tai reiškia, kad Lietuva yra panaši į Pietų Korėją, kurioje skirtingame valdžios lygmenyje skirtingai reiškiasi esamojo atstovo pranašumo iš esamojo atstovo trūkumo reiškiniai. Pasitelkiant kokybinę lyginamąją analizę (KLA) ir remiantis retrospektyvaus balsavimo, pirminių rinkimų teorijomis buvo nagrinėjama valdymo laikotarpio, gyvenimo kokybės indekso pokyčio, palankaus savivaldybės tipo, mažos konkurencijos, geros reputacijos ir gebėjimo telkti skirtingų tipų rinkėjus įtaką perrinkimų siekiančių merų rezultatams 2015, 2019, 2023 m. tiesioginiuose merų rinkimuose.