Autorius, institucija: Aistė Pupiūtė, Kauno technologijos universitetas
Mokslo sritis, kryptis: gamtos mokslai, chemija, N003
Mokslinis vadovas: vyr. m. d. dr. Edvinas Krugly (Kauno technologijos universitetas, gamtos mokslai, chemija, N003)
Mokslinė konsultantė: doc. dr. Odeta Baniukaitienė (Kauno technologijos universitetas, gamtos mokslai, chemija, N003)
Chemijos mokslo krypties disertacijos gynimo taryba:
prof. dr. Vytautas Getautis (Kauno technologijos universitetas, gamtos mokslai, chemija, N003) – pirmininkas
prof. dr. Eglė Arbačiauskienė (Kauno technologijos universitetas, gamtos mokslai, chemija, N003)
prof. dr. Saulius Grigalevičius (Kauno technologijos universitetas, gamtos mokslai, chemija, N003)
doc. dr. Jolanta Rousseau (Artua universitetas, Prancūzija, technologijos mokslai, chemijos inžinerija, T005)
vyresn. m. d. dr. Ilona Uzielienė (Valstybinis mokslinių tyrimų institutas Inovatyvios medicinos centras, gamtos mokslai, biologija, N010)
Disertacijos gynimas vyks Kauno technologijos universiteto Rektorato salėje (K. Donelaičio g. 73-402, Kaunas)
Su disertacija galima susipažinti Kauno technologijos universiteto bibliotekoje (Gedimino g. 50, Kaunas) ir internete: A. Pupiūtės el. disertacija.pdf
© A. Pupiūtė, 2026 „Disertacijos tekstą draudžiama kopijuoti, platinti, išleisti, viešai skelbti, įskaitant padarymą viešai prieinamu kompiuterių tinklais (internete), atgaminti bet kokia forma ir priemonėmis, įskaitant, bet neapsiribojant, elektroniniais, mechaniniais ar kitais būdais. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo 25 str. 1 dalimi, asmuo su negalia, kuriam kyla sunkumų perskaityti internete skelbiamos disertacijos dokumentą, ir kiek tai pateisinama konkrečia negalia, su prašymu dėl dokumento pateikimo kita forma turi kreiptis el. p. doktorantura@ktu.lt.“
Anotacija: Pastaraisiais metais vis daugiau dėmesio skiriama pažangių trimačių (3D) in vitro modelių, galinčių atkartoti žmogaus audinių struktūrines ir funkcines savybes, kūrimui. Tradiciniai dvimačiai ląstelių kultivavimo modeliai nepakankamai tiksliai atspindi natūralią audinių mikroaplinką, todėl ieškoma alternatyvių būdų, leidžiančių sudaryti fiziologinėms sąlygoms artimesnę aplinką. Viena iš perspektyvių krypčių yra pluoštinių polimerinių karkasų kūrimas. Kuriant tokius modelius galima reguliuoti porų ir gijų dydį, mechanines ir paviršiaus savybes bei ląstelių pasiskirstymą. Vis dėlto sudėtingos audinių sandaros atkūrimas, derinant skirtingas morfologines ir biochemines savybes vienoje sistemoje, išlieka aktualiu moksliniu iššūkiu. Tai skatina tobulinti pluoštinių karkasų formavimo technologijas ir paviršiaus modifikavimo metodus, taip pat ieškoti veiksmingų funkcinių hidrogelių integravimo į karkasų struktūrą būdų. Tokie kompleksiniai karkasai gali būti naudojami pažangiems naviko, kremzlės ir osteochondrinio audinio in vitro modeliavimui. Šios disertacijos tikslas – sukurti funkcinius pluoštinės morfologijos polimerinius karkasus ir parodyti jų pritaikymą kompleksiniams 3D in vitro audinių modeliams.