A. Šmigelskytės daktaro disertacijos „Rankinito sintezė, savybės ir panaudojimas CO2 aplinkoje kietėjančio betono gamyboje“ gynimas

Autorius, institucija: Agnė Šmigelskytė, Kauno technologijos universitetas

Mokslo sritis, kryptis: technologijos mokslai, chemijos inžinerija – T 005

Mokslinis vadovas: prof. dr. Raimundas Šiaučiūnas, (Kauno technologijos universitetas, Technologijos mokslai, Chemijos inžinerija – T 005)

Chemijos inžinerijos mokslo krypties disertacijos gynimo taryba:
prof. dr. Kęstutis Baltakys, (Kauno technologijos universitetas, technologijos mokslai, chemijos inžinerija – T 005) – pirmininkas;
doc. dr. Anatolijus Eisinas (Kauno technologijos universitetas, technologijos mokslai, chemijos inžinerija – T 005);
prof. habil. dr. Aivaras Kareiva (Vilniaus Universitetas, gamtos mokslai, chemija, N 003);
prof. dr. Linas Kliučininkas (Kauno technologijos universitetas, technologijos mokslai, chemijos inžinerija – T 005);
prof. dr. Martin-Tchingnabe Palou (Slovakijos technikos universitetas, Slovakija, technologijos mokslai, medžiagų inžinerija, T 008).

Su disertacija galima susipažinti internete ir Kauno technologijos universiteto bibliotekoje (K. Donelaičio g. 20, Kaunas).

Anotacija:

Daktaro disertacijoje tirtas rankinito – žemabazio kalcio silikato – sintezės ir kietėjimo CO₂ aplinkoje (karbonizacijos)  procesas. Rankinitas gali būti panaudojamas kaip alternatyvi cementinė medžiaga, kurios sintezės temperatūra yra 200 °C žemesnė nei įprastinio portlandcemenčio klinkerio susidarymas. Rankinito rišamosios medžiagos gamybai reikia apie 2 kartus mažiau karbonatinių žaliavų ir ~20 % mažiau kuro, dėl to sumažėja CO₂ emisija į aplinką, o išskirtos šiltnamio efektą sukeliančios dujos kietėjimo proceso metu gali būti surišamos į stabilius karbonatus betono struktūroje. Dėl šių priežasčių, rankinitas gali būti naudojamas įvairių betono gaminių gamyboje, siekiant sumažinti cemento pramonės poveikį aplinkai. Ištyrus susintetinto rankinito savybes ir jo karbonizacijos procesą nustatyta, kad gauta rišamoji medžiaga atitinka esminius keliamus reikalavimus, o sukietintas betonas pasižymi reikiamomis fizikinėmis ir cheminėmis bei mechaninėmis savybėmis. Iš rankinito rišamosios medžiagos mišinių su smėliu galima gaminti ~45 MPa gniuždomojo stiprio betoną, kuris pasižymi itin dideliu ilgaamžiškumu, t.y. atsparumu šalčiui. Kietinant bandinius tik iš rišamosios medžiagos, gautas betonas pasižymėjo itin didelėmis stiprumo vertėmis, viršijančiomis 100 MPa.  Nustatyta, kad bandinių stiprumą lemia karbonizacijos reakcijos produktai – kalcio karbonatai bei silikagelis.