A. Sodah daktaro disertacijos „Mikroelektromechaninio jutiklio žmogaus sveikatinimo monitoringui kūrimas ir tyrimas“ gynimas

Autorius, institucija: Amer Sodah, Kauno technologijos universitetas

Mokslo sritis, kryptis: technologijos mokslai, mechanikos termoinžinerija – T009

Mokslinis vadovas – prof. dr. Arvydas Palevičius (Kauno technologijos universitetas, technologijos mokslai, mechanikos inžinerija – T009).

Mechanikos inžinerijos mokslo krypties disertacijos gynimo taryba:
Prof. habil. dr. Vytautas Ostaševičius (Kauno technologijos universitetas, technologijos mokslai, mechanikos inžinerija – T009), pirmininkas
habil. dr. Algimantas Bubulis (Kauno technologijos universitetas, technologijos mokslai, mechanikos inžinerija – T009),
prof. dr. Sergei Kruchinin (Ukrainos Bogolyubovo teorinės fizikos institutas, gamtos mokslai, fizika – N002),
prof. habil. dr. Genadijus Kulvietis (Vilniaus Gedimino technikos universitetas, technologijos mokslai, mechanikos inžinerija – T009).

Su disertacija galima susipažinti Kauno technologijos universiteto (K. Donelaičio g. 20, Kaunas) ir Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (Studentų g. 11, Akademija, Kauno raj.) bibliotekose.

Anotacija:

Kasdieninis žmonių gyvenimas šiandien neįsivaizduojamas be produktų, sukurtų taikant mikro- ir nanotechnologijas, kurios padeda išspręsti daugelį problemų medicinos, mechatronikos, energijos gamybos, maisto pramonės, ekologijos ir kitose pramonės šakose. Tobulėjant aukštosioms technologijoms, naujų mikroelektromechaninių (MEMS) ir mikrooptoelektromechaninių (MOEMS) sistemų, jų struktūrinių (integruotų) elementų ir naujų medžiagų su išskirtinėmis savybėmis poreikis sparčiai didėja. MOEMS ir jų funkcinių elementų panaudojimas tikralaikei informacijai apie žmonių sveikatos būklę kaupti ir apdoroti yra viena iš svarbiausių ir įdomiausių taikymo sričių. Naudojant tokias mikrosistemas žmonių sveikatos būklei stebėti, yra galimybė išvengti netikėtų negalavimų atvejų ir anksčiau pradėti efektyvų ligų gydymą ar profilaktiką. Tačiau norint užtikrinti tokių sistemų didesnį funkcionalumą būtina kurti naujo tipo optinius elementus su mikrostruktūromis, kurios užtikrintų aukštesnį kriptografinį lygmenį. Vienu iš tokių optinių elementų, galinčių pakeisti ganėtinai nesudėtingą muaro gardelę, galėtų būti remiantis koherentinės optikos principais skaitmeninės realizacijos keliu sugeneruota optinė struktūra. Egzistuojančios mikrostruktūrų replikavimo technologijos neužtikrina didelio difrakcinio efektyvumo, būtino pritaikant jas vizualiosios kriptografijos sistemose, todėl aktualu tobulinti esamas ir kurti naujas mikrostruktūrų replikavimo ir formavimo technologijas, kurios užtikrintų didelį skaitmeninės holografijos metodais sugeneruotų mikroreljefų struktūros atkartojamumą visame naudojamo elemento plote. Todėl techonologijos, kurios leistų įgyvendinti tokį technologinį uždavinį ir yra pagrindinis šios disertacijos tikslas.