A. Strazdaitės-Ziberkienės daktaro disertacijos “Lietuvybės apraiškos XIX a. muzikos leidiniuose” gynimas

Autorius, institucija: Aušra Strazdaitė-Ziberkienė, Kauno technologijos universitetas

Mokslo sritis, kryptis:  humanitariniai mokslai, menotyra, H003

Mokslinis vadovas: Prof. dr. Darius Kučinskas (Kauno technologijos universitetas, humanitariniai mokslai, menotyra, H003)

Menotyros mokslo krypties disertacijos gynimo taryba:
Prof. dr. Saulius Keturakis (Kauno technologijos universitetas, humanitariniai mokslai, filosofija, H001) – pirmininkas
Prof. dr. Rytis Ambrazevičius (Kauno technologijos universitetas, humanitariniai mokslai, menotyra, H003)
Doc. dr. Rimantas Astrauskas (Vytatuto Didžiojo universitetas, humanitariniai mokslai, menotyra, H003)
Prof. dr. Martinš Boiko (Jazepo Vytuolo Latvijos muzikos akademija, humanitariniai mokslai, filologija, H004)
Doc. dr. Laima Budzinauskienė (Lietuvos muzikos ir teatro akademija, humanitariniai mokslai, menotyra, H003)

Disertacijos gynimas vyko mišriu būdu.

Su disertacija galima susipažinti Kauno technologijos universiteto bibliotekoje (K. Donelaičio g. 20, Kaunas).

Anotacija:

Lietuviškumo apraiškos XIX a. muzikos leidiniuose – sudėtinga ir netgi kontraversiška tema analizuojant ne tik muzikos leidinius, bet ir visą istorinę-kultūrinę tautos saviraišką.
Disertacijoje XIX a. ribas brėžiamos remiantis istoriniais ir politiniais įvykiais, nuo ATR sunaikinimo 1795 m. iki Lietuvos nepriklausomybės paskelbimo 1918 m.
Pasirinktas tyrimo objektas, muzikos leidiniai, nėra susijęs su geografinėmis valstybės ribomis,  analizuojami ne tik muzikos leidiniai lietuvių kalba, bet ir leidiniai, kurie vienu ar kitu aspektu siejasi su Lietuva ir lietuvių tauta.
Disertacijos tikslas yra atskleisti, ištirti ir įvertinti lietuvybės apraiškas XIX a. muzikos leidiniuose, išanalizuoti leidinių ypatumus, juos suvokiant kaip daugianarį kompleksinį muzikinės‐kultūrinės raiškos produktą, turėjusį didelės reikšmės nacionalinės muzikos formavimuisi ir jos raidai, svariai prisidėjusiai prie tautinio identiteto formavimosi ir tuo pačiu atlikusį reikšmingą tarpkultūrinės komunikacijos vaidmenį.
Disertacijoje analizuojama bendra politinė, ekonominė, socialinė lietuvių tautos situacija XIX amžiuje, lietuvybės samprata ir jos raida,  muzikos leidiniai analizuojami kaip leidybinio proceso rezultatas, leidinių repertuaro struktūra, žanrinė įvairovė ir stilistinė sandara, gilinamasi į istorinio‐kultūrinio konteksto lauką, tarpkultūrinės komunikacijos ir tautinio identiteto klausimus.