„Antibakteriškai apdorotų sluoksniuotinių mezginių funkcinių savybių tyrimas“

Autorius, institucija: Agnė Mickevičienė, Kauno technologijos universitetas

Mokslo sritis, kryptis: Technologijos mokslai, medžiagų inžinerija

Su disertacija galima susipažinti Kauno technologijos universiteto (K. Donelaičio g. 20, Kaunas) bibliotekoje.

Moksliniai vadovai:

doc. dr. Daiva MIKUČIONIENĖ (Kauno technologijos universitetas, technologijos mokslai, medžiagų inžinerija – 08T), nuo 2013 m.

doc. dr. Rasa TREIGIENĖ (Kauno technologijos universitetas, technologijos mokslai, medžiagų inžinerija – 08T), 2010-2013 m.

prof. habil. dr. Ričardas ČIUKAS (Kauno technologijos universitetas, technologijos mokslai, medžiagų inžinerija – 08T), 2009-2010 m.

Medžiagų inžinerijos mokslo krypties taryba:

prof. dr. Rimvydas MILAŠIUS (Kauno technologijos universitetas, technologijos mokslai, medžiagų inžinerija – 08T) – pirmininkas,

dr. Marius BRAZAITIS (Lietuvos sporto universitetas, biomedicinos mokslai, biologija – 01B),

dr. Kristina BRINKIENĖ (Lietuvos energetikos institutas, technologijos mokslai, medžiagų inžinerija – 08T),

prof. dr. Sigitas STANYS (Kauno technologijos universitetas, technologijos mokslai, medžiagų inžinerija – 08T),

dr. Andrius VILKAUSKAS (Kauno technologijos universitetas, technologijos mokslai, mechanikos inžinerija – 09T).

Oficialieji oponentai:

dr. Rimantas LEVINSKAS (Lietuvos energetikos institutas, technologijos mokslai, medžiagų inžinerija – 08T),

prof. dr. Salvinija PETRULYTĖ (Kauno technologijos universitetas, technologijos mokslai, medžiagų inžinerija – 08T).

Anotacija:

Įvairaus veikimo spektro antibakterinį poveikį suteikiančiomis medžiagomis apdorotų tekstilės medžiagų antibakterinės savybės gana plačiai ištyrinėtos. Tačiau apsiribojama tik su elementariųjų pynimų medžiagomis,  kadangi jose struktūrinių faktorių įtaka rezultatui plačiausiai išnagrinėta. Tuo tarpu rinkoje naudojami sudėtingų struktūrų mezginiai, pasižymintys daug platesnėmis funkcinėmis savybėmis. Šių dienų tendencija inovatyvių tekstilės gaminių kūrime – specialios paskirties gaminys privalo užtikrinti dėvėtojo komfortą. Taigi, antibakterinės apdailos ir struktūrinių faktorių tyrimai privalo būti atliekami kompleksiškai, kadangi neįvertinus minėtų faktorių geriausias rezultatas yra nepasiekiamas arba pasiekiamas daug brangesniais būdais.

Disertacijoje ištirta ir nustatyta iki šiol kitų tyrėjų nenagrinėta sluoksniuotinio mezginio pluoštinės sudėties įtaka antibakterinės apdailos efektyvumui; antibakterinės apdailos įtaka struktūros pokyčiams, fizikinėms ir funkcinėms savybėms. Taip pat parinkta metodika, leidžianti objektyviai įvertinti iš skirtingos pluoštinės sudėties siūlų megztų sluoksniuotinių mezginių antibakterinį aktyvumą. Gauti tyrimų rezultatai turi svarbią praktinę reikšmę, nes leidžia prognozuoti, kokią įtaką antibakterinė apdaila turės iš įvairios pluoštinės sudėties siūlų megztų sluoksniuotinių mezginių struktūrai ir su ja susijusių fizikinių savybių pokyčiams, taip pat kokio lygio antibakterinio aktyvumo galima tikėtis vienoje ar kitoje mezginio pusėse, kuomet mezginys mezgamas iš skirtingų tipų pluoštų siūlų bei kaip tiksliai įvertinti antibakterinį aktyvumą.