B. Beklešovo daktaro disertacijos „Multiferoinių švino ferito plonų sluoksnių, legiruotų pereinamaisiais metalais, sintezė ir tyrimas“ gynimas

Autorius, institucija: Benas Beklešovas, Kauno technologijos universitetas

Mokslo sritis, kryptis: technologijos mokslai, medžiagų inžinerija, T008

Mokslinis vadovas: doc. dr. Vytautas Stankus (Kauno technologijos universitetas, technologijos mokslai, medžiagų inžinerija, T008)

Medžiagų inžinerijos mokslo krypties disertacijos gynimo taryba:
prof. habil dr. Arvaidas Galdikas (Kauno technologijos universitetas, technologijos mokslai, medžiagų inžinerija, T008) – pirmininkas
vyr. m. d. dr. Šarūnas Meškinis (Kauno technologijos universitetas, technologijos mokslai, medžiagų inžinerija, T008)
doc. dr. Teresa Moskaliovienė (Kauno technologijos universitetas, gamtos mokslai, fizika, N002)
doc. dr. Žilvinas Rinkevičius (Karališkasis technologijos institutas, technologijos mokslai, medžiagų inžinerija, T008)
vyr. m. d. dr. Vitas Valinčius (Lietuvos energetikos institutas, gamtos mokslai, fizika, N002)

Su disertacija galima susipažinti Kauno technologijos universiteto bibliotekoje (K. Donelaičio g. 20, Kaunas).

Disertacijos gynimas vyks Kauno technologijos universiteto Rektorato salėje (K. Donelaičio g. 73-402, Kaunas).

Anotacija: Disertacijoje analizuojama sintezės temperatūros bei legiruojančių medžiagų įtaką švino ferito (Pb₂Fe₂O₅) dangų, suformuotų reaktyviojo magnetroninio nusodinimo metodu, struktūrai, dielektrinėms bei magnetinėms savybėms. Multiferoikai – tai medžiagos, kurioms būdingos bent dvi pirminės feroinės savybės. Feroelektrinio ir magnetinio reiškinių egzistavimas vienoje fazėje atveria naujas galimybes transformuoti atminties technologijas, jutiklius, fotovoltines technologijas ir kitą aukštųjų technologijų elektroniką. Kaip vienas iš dangų savybių gerinimo būdų naudojamas legiravimas, kuriuo efektyviai galima modifikuoti liktinio poliarizuotumo ir įmagnetėjimo parametrus bei šių efektų ryšį. Darbe reaktyviojo magnetroninio nusodinimo metodu esant skirtingoms sintezės temperatūroms (500–600 °C) buvo suformuotos PFO plonasluoksnės dangos, legiruotos pereinamaisiais metalais (chromu, kobaltu, niobiu bei nikeliu). Tyrimų rezultatai parodė, kad legiruotos PFO dangos pasižymi feroelektrinėmis bei magnetinėmis savybėmis kambario temperatūroje. Keičiant legiruojančių elementų koncentraciją bei sintezės temperatūrą galima padidinti liktinį poliarizuotumą, keisti dangų augimo dinamiką. Buvo nustatyta sintezės temperatūros įtaka efektyvesniam PFO fazių formavimuisi, kuris lemia pagerėjusias feroelektrines bei magnetines savybes.