B. Miseliūnaitės daktaro disertacijos „Holistinio ugdymo paradigmos bruožų paieška Lietuvos pradinio ugdymo sistemoje“ gynimas

Autorius, institucija: Brigita Miseliūnaitė, Kauno technologijos universitetas

Mokslo sritis, kryptis: socialiniai mokslai, edukologija, S007

Mokslinis vadovas: doc. dr. Gintautas Cibulskas (Kauno technologijos universitetas, socialiniai mokslai, edukologija, S007)

Edukologijos mokslo krypties disertacijos gynimo taryba:
prof. dr. Brigita Janiūnaitė (Kauno technologijos universitetas, socialiniai mokslai, edukologija, S007) – pirmininkė
prof. dr. Remigijus Bubnys (Vilniaus universitetas, socialiniai mokslai, edukologija, S007)
prof. dr. Vilija Bitė Fominienė (Lietuvos sporto universitetas, socialiniai mokslai, edukologija, S007)
prof. dr. Jolita Horbačauskienė (Kauno technologijos universitetas, socialiniai mokslai, edukologija, S007)
prof. dr. Mirja Tarnanen (Juveskiulės universitetas, Suomija, socialiniai mokslai, edukologija, S007)

Disertacijos gynimas vyks Kauno technologijos universiteto Rektorato salėje (K. Donelaičio g. 73–402, Kaunas)

Su disertacija galima susipažinti Kauno technologijos universiteto bibliotekoje (Gedimino g. 50, Kaunas) ir internete: B. Miseliūnaitės el. disertacija.pdf

Anotacija: Holistinio ugdymo paradigma – tai kompleksinė švietimo sistema, kurioje siekiama ugdyti visybišką vaiką (angl. whole child), taikant integruotą ugdymo programą, holistinius ugdymo metodus bei kuriant holistinę ugdymo kultūrą su holistiškai mąstančiais mokytojais. Visuose šios sistemos elementuose nuosekliai taikomi tarpusavio susietumo, darnos, įtraukties ir
dvasingumo principai. Disertacijoje analizuojama holistinio ugdymo paradigmos bruožų raiška Lietuvos pradinio ugdymo sistemoje. Remiantis kompleksiškumo teorija ir holizmo filosofine koncepcija, atliktas daugiapakopis mišrių metodų tyrimas. Pasitelkus konvergentinį duomenų rinkimo dizainą, duomenys buvo renkami taikant sisteminę literatūros analizę, dokumentų
turinio analizę, internetinę apklausą Lietuvos pradinių klasių mokytojams (n = 365), pamokų stebėjimus pradinio ugdymo institucijose (n = 30) bei ekspertinius interviu su švietimo politikos
formuotojais (n = 5). Vadovaujantis papildomumo principu, kiekybiniai ir kokybiniai duomenys buvo analizuojami atskirai, o vėliau integruoti taikant kokybinę interpretaciją, remiantis
interpretacine paradigma. Tyrimo rezultatai atskleidė, kad Lietuvos pradinio ugdymo sistemoje pasireiškia visi esminiai holistinio ugdymo bruožai, tačiau dvasingumo aspektas išreiškiamas
silpniausiai. Nustatyta, jog šiuo metu ugdymo procese vyrauja į transakciją orientuoti patirtiniai metodai, stokojant transformuojančių metodų ir giluminės refleksijos, kurie būtini dvasingumo
ugdymui. Dvasingumas yra itin svarbus ugdant ekologinį sąmoningumą bei suvokiant savo vaidmenį globaliame pasaulyje.