„Cerio ir bismuto oksidų kietųjų tirpalų dangų sintezė jonais ir plazma aktyvinto nusodinimo būdu“ Daktaro disertacija

Autorius, institucija: Vytautas Adomonis, Kauno technologijos universitetas

Mokslinis vadovas – prof. habil. dr. Julius DUDONIS (Kauno technologijos universitetas, fiziniai mokslai, fizika – 02P).

Mokslo sritis, kryptis: Fiziniai mokslai, Fizika

Su disertacija galima susipažinti Kauno technologijos universiteto (K. Donelaičio g. 20, Kaunas) bibliotekoje.

Fizikos mokslo krypties disertacijos gynimo taryba:

Prof. dr. Diana Adlienė (Kauno technologijos universitetas, fiziniai mokslai, fizika – 02P) – pirmininkė,

prof. habil. dr. Arvaidas Galdikas (Kauno technologijos universitetas, fiziniai mokslai, fizika – 02P),

prof. dr. Liutauras Marcinauskas (Kauno technologijos universitetas, fiziniai mokslai, fizika – 02P),

doc. dr. Saulius Mickevičius (Vytauto Didžiojo universitetas, fiziniai mokslai, fizika – 02P),

dr. Bonifacas VENGALIS (Fizinių ir technologijos mokslų centras, fiziniai mokslai, fizika – 02P),

Oficialieji oponentai:

dr. Šarūnas Meškinis (Kauno technologijos universitetas, fiziniai mokslai, fizika – 02P),

prof. habil. dr. Feliksas Antanas Orliukas (Vilniaus universitetas, fiziniai mokslai, fizika – 02P).

Anotacija:

Šiame darbe buvo nagrinėjama bismuto ir cerio oksidų, legiruotų priemaišomis, dangų sintezė. Cerio oksidas naudojamas optiniuose ir elektroniniuose įrenginiuose, drėgmės ir temperatūros jutikliuose bei dozimetruose.

Bismuto oksidas (Bi₂O₃) įdomus tuo, kad jo alotropinėms atmainoms būdinga daugelis skirtingų savybių: deguonies joninis laidumas (1 S/cm) žemose temperatūrose, taip pat pjezoelektrinės, puslaidininkinės savybės. Bismuto oksidas turi šešias alotropines atmainas: α fazė (monoklininė), b fazė (tetragoninė), g fazė (kubinė centruoto tūrio), d fazė (kubinė centruotų paviršių), e fazė (ortorombinė), w fazė (triklinė). Praktiniams tikslams dažniausiai naudojami priemaišomis stabilizuoti cerio ir bismuto oksidai.

Šiame darbe buvo siekiama stabilizuoti priemaišomis cerio ir bismuto oksidų alotropines atmainas. Dangos buvo formuojamos taikant reaktyviojo magnetroninio nusodinimo būdą ir reaktyviojo jonais aktyvinto garinimo būdą. Dangos buvo formuojamos pasluoksniui ir vienalaikio nusodinimo metodais. Priemaišos buvo aktyvinamos ir sluoksniai sumaišomi bandinius atkaitinant krosnelėje.

Cerio oksido dangos, stabilizuotos priemaišomis, buvo suformuotos reaktyviuoju magnetroniniu nusodinimo pasluoksniui metodu. Bismuto oksido dangos buvo stabilizuotos priemaišomis (Gd ir Mo) reaktyviuoju magnetroniniu nusodinimo pasluoksniui metodu. Taip pat bismuto oksido dangos buvo pasluoksniui stabilizuotos švinu ir vienalaikiu reaktyviuoju jonais aktyvinto garinimo metodu. Buvo atlikta rentgenostruktūrinė visų bandinių analizė. Taip pat buvo atliktos paviršiaus morfologijos SEM nuotraukos ir nustatyta elementinė sudėtis, apskaičiuoti draustinės juostos plotis ir dangos storis.