Autorius, institucija: Dovydas Blaževičius, Kauno technologijos universitetas
Mokslo sritis, kryptis: gamtos mokslai, chemija, N003
Mokslinis vadovas: prof. dr. Saulius Grigalevičius (Kauno technologijos universitetas, gamtos mokslai, chemija, N003)
Mokslinė konsultantė: vyresn. m. d. dr. Gintarė Kručaitė (Kauno technologijos universitetas, technologijos mokslai, medžiagų inžinerija, T008)
Chemijos mokslo krypties disertacijos gynimo taryba:
prof. dr. Vytautas Getautis (Kauno technologijos universitetas, gamtos mokslai, chemija, N003) – pirmininkas
vyresn. m. d. dr. Marytė Daškevičienė (Kauno technologijos universitetas, gamtos mokslai, chemija, N003)
vyr. m. d. dr. Marius Franckevičius (Valstybinis mokslinių tyrimų institutas Fizinių ir technologijos mokslų centras, gamtos mokslai, fizika, N002)
doc. dr. Rasa Keruckienė (Kauno technologijos universitetas, gamtos mokslai, chemija, N003)
doc. dr. Jolanta Rousseau (Artua universitetas, Prancūzija, gamtos mokslai, chemija, N0035)
Su disertacija galima susipažinti Kauno technologijos universiteto bibliotekoje (Gedimino g. 50, Kaunas).
Disertacijos gynimas vyks Kauno technologijos universiteto Rektorato salėje (K. Donelaičio g. 73-402, Kaunas)
Anotacija: Apie 19% pasaulinio energijos suvartojimo yra skiriama dirbtiniam apšvietimui, o riboti energijos ištekliai ir vis didėjantis energijos suvartojimas paskatino kurti energetiškai efektyvesnius apšvietimo prietaisus bei ekranus. Organiniai šviesos diodai (OLED) pastaraisiais dešimtmečiais pritraukė didelį mokslo ir verslo dėmesį dėl jų santykinai aukštesnio efektyvumo, paprastesnės gamybos, lankstumo, plonumo bei potencialiai mažesnės kainos už neorganinius analogus. Įprastai OLED prietaisai yra skirstomi į tris kartas – pirmosios kartos prietaisai naudoja fluorescuojančius spinduolius, antrosios kartos diodai spinduoliams pasitelkia fosforescuojančius tauriųjų metalų kompleksus, o trečiosios kartos spinduoliai pasižymi termiškai aktyvinamos uždelstosios fluorescencijos (TADF) efektu. Šis darbas apima penkių naujų karbazolo ir fenoksazino medžiagų grupių sintezę, jų terminių bei fotofizikinių savybių tyrimą bei darinių tirpumo ir sluoksnių formavimo savybių optimizavimą keičiant alifatinių pakaitų dydį. Medžiagos pritaikytos visų trijų OLED kartų emisiniuose sluoksniuose, taip parodant kelis galimus OLED technologijos tobulinimo būdus. Kai kurios medžiagos susintetintos paprastos, vienos stadijos sintezės metu, potencialiai atveriant kelią didesnės apimties geltoną ar žvakės šviesą skleidžiančių OLED matricų sintezei, taip pat įrodytas bikarbazolo darinių efektyvumas juos pritaikius tiek mėlynai fluorescuojantiems spinduoliams, tiek žalią šviesą skleidžiančių OLED matricoms, o darbe pasiekti geriausi prietaisų išoriniai kvantiniai efektyvumai viršijo 10%.
30 rugsėjo d. 15:00
Kauno technologijos universiteto Rektorato salė (K. Donelaičio g. 73-402, Kaunas)
Įtraukti į iCal