D. Buivydienės daktaro disertacijos „Pluoštinių medžiagų formavimas lydalo elektroverpimo metodu ir jų taikymas orui filtruoti“ gynimas

Autorius, institucija: Dalia Buivydienė, Kauno technologijos universitetas

Mokslo sritis, kryptis: technologijos mokslai, aplinkos termoinžinerija, T004

Moksliniai vadovai: prof. dr. Linas Kliučininkas (Kauno technologijos universitetas, technologijos mokslai, aplinkos inžinerija, T004).

Aplinkos inžinerijos mokslo krypties disertacijos gynimo taryba:
prof. dr. Gintaras Denafas (Kauno technologijos universitetas, technologijos mokslai, aplinkos inžinerija, T004) – pirmininkas,
prof. dr. Violeta Kaunelienė (Kauno technologijos universitetas, technologijos mokslai, aplinkos inžinerija, T004),
prof. habil. dr. Maris Klavinš (Latvijos universitetas, technologijos mokslai, aplinkos inžinerija,  T004),
prof. dr. Violeta Makarevičienė (Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademija, technologijos mokslai, aplinkos inžinerija, T004),
prof. habil. dr. Sigitas Tamulevičius (Kauno technologijos universitetas, technologijos mokslai, medžiagų inžinerija, T008)

Su disertacija galima susipažinti  Kauno technologijos universiteto (K. Donelaičio g. 20, Kaunas), Vytauto Didžiojo universiteto (K. Donelaičio g. 52, Kaunas) bibliotekose ir Lietuvos energetikos institute (Breslaujos   g. 3, Kaunas).

Anotacija:

Disertacijoje aprašomas naujas, kombinuoto elektroverpimo metodas, bei nagrinėjamas jo tinkamumas oro filtrų gamybai. Literatūros apžvalgoje aptariama oro užterštumo problematika ir egzistuojančios oro filtravimo technologijos. Metodikoje aprašoma tyrimų eiga bei kombinuoto elektroverpimo technologija. Tyrimai parodė, kad lydalo elektroverpimo metodu suformuoti filtrai nėra pakankamai efektyvūs oro valymui. Vis dėlto, šiuo metodu suformuoti filtrai pasižymi dideliu gijų storių skirstiniu ir mažais oro slėgio nuostoliais, tad nuspręsta šias savybes išnaudoti.  Suprojektuotas pluošto formavimo įrenginio prototipas, kurio veikimas paremtas kombinuotu lydalo ir tirpalo elektroverpimo principais. Sukurtas naujas metodas, skirtas mišrių nano-submikrometrinio ir supermikrometrinio skersmens pluoštų struktūroms gaminti. Nano- ir submikro- skersmens gijų susimaišymas su grubesnės struktūros pluoštine medžiaga didina filtravimo kokybės faktorių. Kompozitinės medžiagos, kuriose buvo daugiau nano- ir submikro- skersmens gijų, pasižymėjo aukštesniais filtravimo kokybės faktoriais.