D. Karašos daktaro disertacijos „Investicijų į atsinaujinančių energijos išteklių panaudojimą energijos gamybai vertinimas taikant finansinio prisotinimo teoriją“ gynimas

Autorius, institucija: Darius Karaša, Lietuvos energetikos institutas

Mokslo sritis, kryptis: Socialiniai mokslai, ekonomika, S004

Mokslinė vadovė: prof. dr. Dalia Štreimikienė (Lietuvos energetikos institutas, technologijos mokslai, socialiniai mokslai, ekonomika, S004)

Mokslinis konsultantas: prof. dr. Stasys Albinas Girdzijauskas (Vilniaus universitetas, socialiniai mokslai, ekonomika, S004)

Ekonomikos mokslo krypties disertacijos gynimo taryba:
vyr. m. d. dr. Inga Konstantinavičiūtė (Lietuvos energetikos institutas, socialiniai mokslai, ekonomika, S004) – pirmininkė
doc. dr. Asta Baliutė (Kauno technologijos universitetas, socialiniai mokslai, ekonomika, S004)
prof. habil. dr. Tudor Edu (Rumunijos ir Amerikos universitetas, Rumunija, socialiniai mokslai, vadyba, S003)
prof. dr. Astrida Miceikienė (Vytauto Didžiojo universitetas, socialiniai mokslai, ekonomika, S004)
prof. dr. Vytautas Snieška (Kauno technologijos universitetas, Lietuva, socialiniai mokslai, ekonomika, S004)

Disertacijos gynimas vyks Lietuvos energetikos instituto posėdžių salėje (Breslaujos g. 3-202, Kaunas)

Su disertacija galima susipažinti Kauno technologijos universiteto bibliotekoje (Gedimino g. 50, Kaunas) ir internete

© D. Karaša, 2026 „Disertacijos tekstą draudžiama kopijuoti, platinti, išleisti, viešai skelbti, įskaitant padarymą viešai prieinamu kompiuterių tinklais (internete), atgaminti bet kokia forma ir priemonėmis, įskaitant, bet neapsiribojant, elektroniniais, mechaniniais ar kitais būdais. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo 25 str. 1 dalimi, asmuo su negalia, kuriam kyla sunkumų perskaityti internete skelbiamos disertacijos dokumentą, ir kiek tai pateisinama konkrečia negalia, su prašymu dėl dokumento pateikimo kita forma turi kreiptis el. p. doktorantura@ktu.lt.“

Anotacija: Sparčiai augančios investicijos į atsinaujinančiąją energetiką skatina jos plėtrą, tačiau kartu didina prisotinimo ir finansinių burbulų riziką. Disertacijoje šie procesai analizuojami plėtojant finansinio prisotinimo teoriją, paremtą riboto augimo logika. Teorinėje analizėje nagrinėjami prisotinimo lygis, elastingumas, grįžtamojo ryšio mechanizmai, rinkos dualumas ir soties paradoksas. Finansinių burbulų formavimasis aiškinamas kaip endogeninis ribotos talpos sistemų reiškinys. Remiantis atlikta teorine analize, disertacijoje sukurtas ir pritaikytas modelis, kuriame prisotinimo lygis vertinamas taikant kainos, sukaupto kapitalo ir instaliuotos galios rodiklius, nustatomos augimo stadijos bei bifurkacijos taškai, o pagal prisotinimo dinamiką ir tolesnę sistemos raidą atskiriami produktyvūs ir destruktyvūs burbulai. Modelis pritaikytas Kauno regiono biokuru grindžiamai centralizuoto šildymo sistemai, atsinaujinančiosios energetikos akcijų indeksams ir pasaulinėms saulės, vėjo, baterijų kaupimo bei bendros AEI instaliuotos galios prognozėms. Tyrimas parodė, kad didėjantis prisotinimas gali spartinti augimą ir didinti pelningumą, tačiau kartu mažina sistemos stabilumą ir didina jautrumą sukrėtimams. Atsinaujinančiąja energetika grindžiamas tvarus vystymasis gali tapti netvarus, kai investicijų skatinama plėtra viršija sistemos gebėjimą absorbuoti kapitalą. Sukurtas modelis gali būti taikomas kaip ankstyvojo perspėjimo priemonė augimo stadijoms, bifurkacijos taškams ir finansinių burbulų rizikai nustatyti.