D. Klupšaitės daktaro disertacijos „Tvarių biotechnologinių procesų taikymas siauralapių lubinų sėklų ir sūrinių išrūgų beatliekiam perdirbimui“ gynimas

Autorius, institucija: Dovilė Klupšaitė, Kauno technologijos universitetas

Mokslo sritis, kryptis: technologijos mokslai, chemijos inžinerija – 05T

Mokslinis vadovas:
Prof. habil. dr. Gražina Juodeikienė (Kauno technologijos universitetas, technologijos mokslai, chemijos inžinerija – 05T).

Chemijos inžinerijos mokslo krypties disertacijos gynimo taryba:
doc. dr. Rima Klimavičiūtė (Kauno technologijos universitetas, technologijos mokslai, chemijos inžinerija – 05T) – pirmininkas,
Gitana Alenčikienė (Kauno technologijos universitetas, technologijos mokslai, chemijos inžinerija – 05T),
doc. dr. Alina M. Balu (Kordobos universitetas, Ispanija, technologijos mokslai, chemijos inžinerija – 05T),
prof. habil. dr. Juozas Lazutka (Vilniaus universitetas, biomedicinos mokslai, biologija – 01B),
prof. dr. Daiva Leskauskaitė (Kauno technologijos universitetas, technologijos mokslai, chemijos inžinerija – 05T).

Su disertacija galima susipažinti Kauno technologijos universiteto bibliotekoje (K. Donelaičio g. 20, Kaunas).

Anotacija:

Lubinų sėklos turi vertingą maistinę sudėtį, tačiau jų naudojamą žmonių mitybai riboja antimitybiniai junginiai ir mažesnis baltymų virškinamumas. Norint padidinti lubinų sėklų panaudojimo maisto pramonėje galimybes, reikalinga parinkti tam tikrus jų perdirbimo procesus. Remiantis šiuolaikine beatlieke perdirbimo koncepcija, svarbu įvertinti ir biotechnologinių sprendimų taikymą lignoceliuozinės lubinų sėklų biomasės ir kitų maisto pramonėje susidarančių šalutinių produktų, pvz., sūrių gamybos, perdirbimui į vertingesnius produktus. Šio darbo tikslas – siauralapių lubinų sėklų ir sūrinių išrūgų beatliekis perdirbimas į baltyminius priedus kvietiniams kepiniams ruošti, biodujas ar pieno rūgštį, tam naudojant kietafazę fermentaciją pieno rūgšties bakterijomis ir apdorojimą ultragarsu. Taikant kietafazę fermentaciją pieno rūgšties bakterijomis kartu su ultragarsu, pagerintos siauralapių lubinų sėklų baltymų funkcinės savybės, baltymų in vitro virškinamumas ir sumažintas tripsino inhibitoriaus aktyvumas. Nustatyta, kad ultragarsas turėjo teigiamą poveikį augalinės žaliavos mikrobiologinei taršai mažinti ir fermentiniams aktyvumams valdyti. Fermentuoti maltų lubinų sėklų produktai pritaikyti kvietinės duonos kokybei pagerinti. Nustatytos pieno rūgšties susidarymo galimybės iš skirtingos kilmės substratų (lubinų sėklų biomasės ir sūrinių išrūgų), fermentacijai naudojant Pediococcus kultūras. Biodujų gamybai atrinktas dvipakopis gamybos būdas, kuriuo išgaunamas didžiausias metano kiekis ir susidariusių biodujų grynumo laipsnis. Taip pat, darbe panaudota „FaceReader“ programinė įranga kvietiniams kepiniams su lubinų sėklų miltų priedu priimtinumui įvertinti.