Autorius, institucija: Deividas Martinavičius, Kauno technologijos universitetas
Mokslo sritis, kryptis: technologijos mokslai, statybos inžinerija, T002
Mokslinis vadovas: doc. dr. Mindaugas Augonis (Kauno technologijos universitetas, technologijos mokslai, statybos inžinerija, T002)
Mokslinis konsultantas: dr. Mário Rui Arruda (Lisabonos universitetas, Portugalija, technologijos mokslai, statybos inžinerija, T002)
Statybos inžinerijos mokslo krypties disertacijos gynimo taryba:
prof. dr. Tadas Ždankus (Kauno technologijos universitetas, technologijos mokslai, statybos inžinerija, T002) – pirmininkas
prof. dr. Mindaugas Daukšys (Kauno technologijos universitetas, technologijos mokslai, statybos inžinerija, T002)
dr. Joao Pedro Firmo (Lisabonos universitetas, Portugalija, technologijos mokslai, statybos inžinerija, T002)
doc. dr. Darius Zabulionis (Vilniaus Gedimino technikos universitetas, technologijos mokslai, statybos inžinerija, T002)
prof. dr. Valdas Eidukynas (Kauno technologijos universitetas, technologijos mokslai, mechanikos inžinerija, T009)
Su disertacija galima susipažinti Kauno technologijos universiteto bibliotekoje (K. Donelaičio g. 20, Kaunas).
Daktaro disertacijos gynimas vyko nuotoliniu būdu.
Anotacija:
Plienbetoninės konstrukcijos pasižymi didesniu standumu bei gaisriniu atsparumu nei plieninės konstrukcijos ir yra liaunesnės nei gelžbetoninės konstrukcijos. Uždaras plieninis profilis taip pat atlieka klojinio funkciją betonui. Kai kuriais atvejais plieninio profilio pločio ir storio santykis gali būti didelis, kadangi plonesni profiliai paprastai būna pigesni. Tokie profiliai yra jautrūs vietiniam klupumui. Kita vertus, plieniniai lakštai betonu užpildytoje konstrukcijoje yra mažiau jautrūs vietiniam klupumui. Kai kurios plačiai pasaulyje naudojamos projektavimo normos, tokios kaip EN 1994-1-1, neturi atskirų projektavimo taisyklių ir išraiškų plienbetoninių skerspjūvių vietinio klupumo skaičiavimui. Naudojant paprastų plieninių skerspjūvių projektavimo išraiškas, plieninio skerspjūvio atsparumas plienbetoninėje konstrukcijoje yra nepakankamai įvertinamas. Šioje disertacijoje analizuojamas vietinio klupumo reiškinys plonasienėse suvirtintose plienbetoninėse konstrukcijose. Pateikiama literatūros apžvalga. Atliktas dviejų dalių eksperimentinis tyrimas, kurio pagrindu pateikiami plienbetoninių kolonų ašinės jėgos-sutrumpėjimo rezultatai ir plienbetoninių sijų lenkimo momento-įlinkio rezultatai. Plieninių lakštų plienbetoninėse kolonose kritinių įtempių ir maksimalių įtempių reikšmės apskaičiuotos, panaudojant skirtingus teorinius metodus. Atlikta plienbetoninių kolonų ir sijų skaitinė analizė. Pasiūlytas analitinis modelis kolonų ir sijų gniuždomų plieno lakštų vidutinių normalinių įtempių-deformacijų priklausomybės skaičiavimui. Tyrime modelis panaudojamas plienbetoninių sijų momentų-įlinkių kreivių skaičiavimui iteraciniu sluoksnių metodu.