D. Pelenio daktaro disertacijos „Cmut biojutiklių mikrostruktūrų žadinimo ir atsako signalų tyrimas“ gynimas

Disertacijos gynimas

Autorius, institucija: Donatas Pelenis, Kauno technologijos universitetas

Mokslo sritis, kryptis: technologijos mokslai, elektros ir elektronikos inžinerija, T001

Mokslinis vadovas – prof. dr. Darius Viržonis (Kauno technologijos universitetas, technologijos mokslai, elektros ir elektronikos inžinerija, T001).

Elektros ir elektronikos inžinerijos mokslo krypties daktaro disertacijos gynimo taryba:
prof. dr. Liudas Mažeika (Kauno technologijos universitetas, technologijos mokslai, elektros ir elektronikos inžinerija, T001), pirmininkas,
prof. dr. Elena Jasiūnienė (Kauno technologijos universitetas, technologijos mokslai, elektros ir elektronikos inžinerija, T001),
prof. dr. Eugenijus Kaniušas (Vienos technologijos universitetas, technologijos mokslai, elektros ir elektronikos inžinerija, T001),
prof. habil. dr. Arūnas Lukoševičius (Kauno technologijos universitetas, technologijos mokslai, elektros ir elektronikos inžinerija, T 001),
dr. Ieva Plikusienė (Vilniaus universitetas, gamtos mokslai, chemija, N003),
prof. dr. Algimantas Valinevičius (Kauno technologijos universitetas, technologijos mokslai, elektros ir elektronikos inžinerija, T001).

Su disertacija galima susipažinti Kauno technologijos universiteto bibliotekoje  (K. Donelaičio g. 20, Kaunas).

Anotacija:

Didėjantis susidomėjimas mikrokanalinėmis sistemomis paskatino naujausius tyrimus, orientuojant mikrokanale integruotą CMUT biojutiklį į mikroskopinių analizės sistemų (µTAS) rinką, kai viena biocheminė/elektromechaninė sistema gali kompleksiškai spręsti kelis uždavinius: matavimą, skysčių pumpavimą, maišymą bei bio-objektų pozicionavimą. Skiriama nemažai dėmesio mikroelektromechaninių sistemų technologijoms kompleksinėse skystinėse mikrosistemose adaptuoti, kad įtaisai galėtų veikti ne tik kaip signalo atsako įvertinimo įtaisai, bet ir kaip skysčio valdymo sistemos.
Įrodyta, kad CMUT struktūras turintys jutikliai yra tinkami aptikti ir matuoti biomolekulių sąveiką su aplinka, tačiau atsako signalų apdorojimo metodai nėra adaptyvūs ir netinkami naudojimui. Tai užkerta kelią pasiūlytos technologijos naudojimą masiniuose produktuose. Signalui apdoroti gali būti taikomi inovatyvesni metodai, paremti dirbtiniais neuroniniais tinklais, kurie pasižymi puikiu adaptyvumu ir gali efektyviai apdoroti netiesiniu būdu besikeičiančius biojutiklio atsako signalus.
Greta signalo apdorojimo problemų egzistuoja ir mikrosrautų, su kuriais dirba biojutikliai, valdymo problemos. Sprendimui siūlomi CMUT mikrostruktūrų žadinimo metodai, kuriais biocheminės sąveikos kinetinė kaita, CMUT biojutiklio mikrokanale gali būti greitinama, lėtinama, o bio-objektų elementai pozicionuojami.

We are using cookies to provide statistics that help us give you the best experience of our site. You can find out more or switch them off if you prefer. However, by continuing to use the site without changing settings, you are agreeing to our use of cookies.
Sutinku