„Deimanto tipo anglies plėvelių ir jų nanokompozitų auginimas ir pjezovaržinių savybių tyrimas“

Autorius, institucija: Andrius Vasiliauskas, Kauno technologijos universitetas

Mokslo sritis, kryptis: Fiziniai mokslai, fizika

Su disertacija galima susipažinti Kauno technologijos universiteto (K. Donelaičio g. 20, Kaunas) bibliotekoje.

Mokslinis vadovas – dr. Šarūnas MEŠKINIS (Kauno technologijos universitetas, fiziniai mokslai, fizika – 02P).

Fizikos mokslo krypties disertacijos gynimo taryba:

prof. dr. Liutauras MARCINAUSKAS (Kauno technologijos universitetas, fiziniai mokslai, fizika – 02P) – pirmininkas,

dr. Viktoras GRIGALIŪNAS (Kauno technologijos universitetas, fiziniai mokslai, fizika – 02P),

doc. dr. Sandra PRALGAUSKAITĖ (Vilniaus universitetas, fiziniai mokslai, fizika – 02P),

doc. dr. Živilė RUTKŪNIENĖ (Kauno technologijos universitetas, fiziniai mokslai, fizika – 02P),

doc. dr. Bonifacas VENGALIS (Fizinių ir technologijos mokslų centro Puslaidininkių fizikos institutas, fiziniai mokslai, fizika – 02P).

Anotacija:

Disertacijos tikslas yra magnetroninio dulkinimo būdu užauginti deimanto tipo anglies ir metalo nanokompozitines dangas, pasižyminčias pjezovaržinėmis savybėmis bei ištirti šių dangų struktūrą, cheminę sudėtį, elektrines savybes bei jų priklausomybę nuo auginimo sąlygų ir galimą koreliaciją su pjezovaržiniu keitimo faktoriumi.
DTAD galima valdyti papildomai į dangą įterpiant metalo priemaišų. Naudojant magnetroninį dulkinimą galima įterpti metalo priemaišas formuojant deimanto tipo anglies dangą. Šis metodas yra labai aktualus, nes jis jau yra paplitęs pramonėje nusodinant metalo dangas.
Čia DTAD įsivaizduojama kaip laidžių sp2 klasterių, apsuptų dielektrine sp3 matrica, visuma. Kaip parametrus imant sp2 klasterio geometrinį skersmenį ir atstumą tarp gretimų sp2 klasterių, galima įsivaizduoti, kad atstumas tarp gretimų klasterių tempimo metu didėja, o spaudžiant mažėja. Atitinkamai varža turi didėti, arba mažėti. Keičiant DTAD auginimo technologinius parametrus, keičiasi sp2/sp3 santykis, sp2 dydis. Visa tai turėtų atsispindėti DTAD pjezorezistyvinėse savybėse. Jutiklio keitimo faktorius turėtų didėti, mažinant sp2 klasterių dydį ir didinant sp3 ryšių kiekį. DTAD yra labai perspektyvi pjezovaržinė medžiaga, tačiau reikalingi platesni tyrimai siekiant nustatyti tikslesnę pjezovaržinio stiprinimo (keitimo) faktoriaus priklausomybę nuo DTAD struktūros, cheminės sudėties, ir auginimo sąlygų.