E. Misiulio daktaro disertacijos „Kraujo tekėjimo tampriose arterijose skaitinis tyrimas“ gynimas

Autorius, institucija: Edgaras Misiulis, Lietuvos energetikos institutas

Mokslo sritis, kryptis: technologijos mokslai,  energetika ir termoinžinerija – T006

Mokslinis vadovas – dr. Algis Džiugys (Lietuvos energetikos institutas, technologijos mokslai, energetika ir termoinžinerija – T 006).

Energetikos ir termoinžinerijos mokslo krypties disertacijos gynimo taryba:
doc. habil. dr. Algirdas Kaliatka (Lietuvos energetikos institutas, technologijos mokslai, energetika ir termoinžinerija – T 006),  pirmininkas,
dr. Amir Houshang Mahmoudi (Tventės universitetas, Nyderlandai, technologijos mokslai, energetika ir termoinžinerija – T 006),
doc. dr. Algirdas Maknickas (Vilniaus Gedimino technikos universitetas, technologijos mokslai, mechanikos inžinerija – T 009),
prof. dr. Arminas Ragauskas (Kauno technologijos universitetas, technologijos mokslai, matavimų inžinerija – T 010),
dr. Egidijus Urbonavičius (Lietuvos energetikos institutas, technologijos mokslai, energetika ir termoinžinerija – T 006).

Su disertacija galima susipažinti Kauno technologijos universiteto bibliotekoje (K. Donelaičio g. 20, 44239 Kaunas) ir Lietuvos energetikos institute (Breslaujos g. 3, Kaunas).

Anotacija:

Galvos smegenų traumų, galvos smegenų ir centrinės nervų sistemos auglių, infekcijų po galvos smegenų operacijų ir kitais atvejais, kai esant galimybei yra taikoma galvospūdžio stebėsena, siekiant sumažinti žalą sveikatai ir išlaikyti aukštą gyvenimo kokybę bei padidinti išgyvenimo tikimybę sunkiausiais atvejais, svarbu padidinti neinvazinio galvospūdžio matavimo, kuris remiasi žmogaus akies arterijos kraujotakos ypatumais, tikslumą. Šiuo pagrindu buvo iškeltas šio tyrimo tikslas – taikant skaitinį metodą, nustatyti pacientui būdingos tamprios akies arterijos kraujotakos priklausomybes nuo neinvazinio galvospūdžio matavimo metu veikiančio papildomo slėgio.

Tyrimo tikslui įgyvendinti buvo sukurtas metodas, leidžiantis modeliuoti pacientui būdingą akies arteriją panaudojant pažangiausią arterijos sienelės medžiagos modelį, sudarant arterijos sienelei būdingą, pluoštinę struktūrą modeliuojantį vektorinį lauką. Atliekant tyrimą nustatytos akies arterijos kraujotakos priklausomybės nuo galvospūdžio, matavimo atstumo ir pridėtinio išorinio slėgio, taip pat nustatytos neinvazinio galvospūdžio matavimo sistematinio nuokrypio priklausomybės nuo esamo galvospūdžio ir matavimo atstumo pagal skerspjūvio plotų ir vidutinių kraujo greičių skirtumus.

Nustatytos akies kraujotakos priklausomybės sudaro prielaidas neinvazinio galvospūdžio matavimo metodo tikslumui padidinti, o sudarytas skaitinis modelis gali būti taikomas spręsti tamprios medžiagos ir skysčio tekėjimo sąveikos uždavinius.