E. Stunžėno daktaro disertacijos “Pramoninės ekologijos metodų taikymas maisto atliekų valdymui regiono lygmeniu” gynimas

Autorius, institucija:  Edgaras Stunžėnas, Kauno technologijos universitetas

Mokslo sritis, kryptis: technologijos mokslai, aplinkos inžinerija, T004

Mokslinis vadovas: doc. dr. Irina Kliopova (Kauno technologijos universitetas, technologijos mokslai, aplinkos inžinerija, T004)

Aplinkos inžinerijos mokslo krypties disertacijos gynimo taryba:
prof. dr.  Žaneta Stasiškienė (Kauno technologijos universitetas, technologijos mokslai, aplinkos inžinerija, T004) – pirmininkė
prof. dr. Gintaras Denafas (Kauno technologijos universitetas, technologijos mokslai, aplinkos inžinerija, T004)
dr. Andrius Plepys (Lundo universitetas, Švedija, technologijos mokslai, aplinkos inžinerija, T004)
prof. dr. Eglė Sendžikienė (Vytauto Didžiojo universitetas, technologijos mokslai, aplinkos inžinerija, T004)
prof. dr. Egidijus Šarauskis (Vytauto Didžiojo universitetas, technologijos mokslai, aplinkos inžinerija, T004)

Disertacijos gynimas vyko Kauno technologijos universiteto „Santakos“ slėnyje, Posėdžių kambaryje (K.Baršausko g. 59 – A228, Kaunas)

Su disertacija galima susipažinti Kauno technologijos universiteto bibliotekoje (K. Donelaičio g. 20, Kaunas)

Anotacija:

Maisto atliekos ir maisto švaistymas – problemos, kurios niekaip nesitraukia iš globalių organizacijų darbotvarkės dėl sukuriamo poveikio aplinkai bei rizikos maisto tiekimui ateityje. Maisto atliekų problemos mastas nemažėja, kadangi lygiagrečiai didėjant žmonijos populiacijai, auga ir maisto poreikis, o kartu ir įtampa visai tiekimo grandinei bei atliekų tvarkymo sistemai. Galiausiai, tikrasis problemos mastas atskleidžiamas analizuojant ją holistiniu požiūriu. Įvertinus gamtinius ir technosferos išteklius, darbo jėgą bei intensyvios žemdirbystės naikinamą dirvožemį, akumuliuojamas didžiulis poveikis aplinkai bei sukuriama rizika ateityje sumažinti žmonijos gebėjimą apsirūpinti maistu. Kadangi maisto atliekų problema kompleksinė ir poveikis aplinkai susidaro visuose maisto produktų tiekimo grandinės taškuose, būtinas požiūris į maisto atliekų problemos sprendimą išplėtus sistemos ir teritorijos ribas. Su maisto atliekomis susijusių rizikų ir poveikio aplinkai mažinimui šioje disertacijoje siūlomas pramoninės ekologijos koncepcija paremtas įrankis, kuriuo naudojantis sprendimų priėmėjai regiono lygmeniu galėtų parinkti atskirus sprendimus ir sprendimų visumą optimalesniam šių atliekų valdymui. Apibendrinant, disertacijoje, maisto produktų būvio cikle susidarančių maisto atliekų srautų optimaliam valdymui regiono lygmeniu siūlomas sprendimų priėmimo paramos modelis, kuriame integruoti pramoninės ekologijos koncepcijos metodai: nuo dematerializavimo, taikant Švaresnės gamybos taršos prevencijos metodus, iki pramoninės simbiozės, sąveikos su biosfera ir energijos sistemų restruktūrizavimo.